Biudžeto projekte – neišsipildę lūkesčiai

Pastūmė į šalį

Valstybės 2027 m. biudžeto projekte visai žemės ūkio valdymo sričiai suplanuota skirti 1,13 mlrd. Eur, kurių didžiąją dalį (apie 79 proc.) sudaro europinės lėšos. Valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamoms priemonėms finansuoti numatyta per 147 mln. Eur. Iš jų dotacijos savivaldybėms sudaro 26,7 mln. Eur. Žemės ūkiui, įskaitant ir Europos Sąjungos (ES) lėšas, tenka apie 4 proc. visų biudžeto asignavimų. Atmetus ES paramą, žemės ūkiui 2027 m. valstybės biudžeto projekte tektų vos apie 0,6 proc. visų nacionalinių išlaidų. To nepakanka, kad žemės ūkis būtų stiprinamas ne tik kaip strategiškai svarbus sektorius, bet net ir užglaistyti gilėjantiems skauduliams.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktas bendras papildomas finansavimo 2027 m. poreikis – 350 mln. Eur, tačiau Vyriausybė tai atmetė, išskyrus beveik 10 mln. Eur prisidėjimą prie europinės paramos, skirtos iš ES krizių rezervo dėl pabrangusių trąšų, degalų ir kt.

Vyriausybė programoje įsipareigojo nuveikti daug svarbių darbų žemės ūkio srityje, tačiau rengiant biudžeto projektą šie įsipareigojimai liko nuošalyje. Žadėta teikti paramą gyvulininkystės sektoriaus modernizavimui, įkurti pieno gamybos kaštų observatoriją, sukurti ir pradėti įgyvendinti aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktų gamybą skatinančią investicinės paramos teikimo priemonę, skatinti kooperatyvų perdirbamą aukštos pridėtinės vertės produkciją, valstybės mastu išspręsti rūgščių dirvų problemą ir teikti paramą dirvožemio kalkinimui, remti trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymą, stiprinant savivaldybių vaidmenį, ir t. t. Jau nekalbant apie melioracijos skylių lopymą.

Žemdirbys „ant trumpos grandinės“?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas neslėpė, kad, pasiklausius Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) svarstymų apie valstybės biudžetą, apima keistas jausmas – nei verkti, nei juoktis. Ir jam susidaro įspūdis, kad ŽŪM ir Vyriausybė gyvena paraleliniuose pasauliuose.

„Pastaruoju metu garsiai ir su tam tikru pakilimu kalbama, kad pagaliau Lietuvoje žemės ūkis pripažintas strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui sritimi, užtikrinant šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais. Politikai įvairiuose susitikimuose pabrėžia, kad pažangus ūkis yra svarbus valstybei, jos nepriklausomybei ir apsirūpinimui maistu. Kalbos kalbomis, o kur realūs sprendimai?“ – realios politikų atsakomybės pasigedo S. Puodžiukas.

Jis atkreipė „Ūkininko patarėjo“ dėmesį, kad, KRK svarstant biudžeto projektą, buvo įvardyta, jog Vyriausybė savo programoje numačiusi įgyvendinti 12 žemės ūkiui svarbių priemonių, kurioms neabejotinai reikalingi ir finansiniai ištekliai. „ŽŪM atstovai, kalbėdami apie priemones ir poreikius, net nesivargino įvardyti skaičių, nes joms Vyriausybė iš anksto numatė apskritą nulį lėšų. Tuomet natūraliai kyla daug pamąstymų – ko vertos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisos, garsiai deklaruojančios žemės ūkio svarbą nacionaliniam saugumui, kaip Vyriausybė žada įgyvendinti savo programinius įsipareigojimus, neskirdama finansavimo? Apskritai gal įstatymų pataisos, rengiamos programos yra tik formalumai?“ – esminius klausimus kėlė LŽŪBA generalinis direktorius.

Žemės ūkio bendrovių organizacijos vadovas pastebėjo, kad po Vyriausybės pateikto 2027 m. valstybės biudžeto projekto nagrinėjimo KRK buvo aptariamas Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisų projektas. „Gerai, kad politikai rūpinasi nemokamu mokinių maitinimu, sveika mityba, kuriai siūloma išnaudoti trumpąsias grandines, tiekiant vietinius produktus. Tik, klausantis diskusijų abiem svarstomais klausimais, taip ir norisi paklausti ir pasiūlyti politikams atsikvošėti ir pagalvoti – ar bus gaminančių vietinius produktus, jeigu biudžete jiems remti siūlomas nulis lėšų? Laikai žemdirbį „ant trumpos grandinės“ ir verti išmaitinti tautą. Toks trumparegiškas požiūris nieko gero nežada“, – perspėjo S. Puodžiukas ir pridūrė buvusio Didžiosios Britanijos premjero Vinstono Čerčilio pasakymą, kad „politikas tampa valstybės veikėju tada, kai pradeda galvoti apie ateities kartas, o ne apie artimiausius rinkimus“.

Kur strateginės kryptys?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Gedo Špakausko nuomonė apie kitų metų žemės ūkiui suplanuotą biudžetą taip pat vienareikšmiška: „Tai tik patvirtina mūsų nuogąstavimą dėl europinių sanglaudos ir žemės ūkio fondų suliejimo, kad mūsų ūkininkai nebus mėgstami ir pinigai bus skiriami kitoms sritims. Dabar finansavimo daug kur trūksta – tiek savivaldybių administracijų žemės ūkio skyrių specialistų išlaikymui – šios paslaugos tampa vis sunkiau prieinamos, – tiek melioracijai, tiek ir kitiems poreikiams, kurių sąrašą galima vardyti ilgai.“

Kita vertus, anot ŪP pašnekovo, nieko keisto, kad žemdirbiai ir KRK peikia kitų metų biudžetą – jam daug kritikos lieja ir kitų sričių atstovai. „Žinome, kad išlaidos yra didinamos. Dėl gynybos biudžeto diskusijų nėra, bet jeigu kitoms sritims didinama, skolinimasis apskritai didėja, tai ir žemės ūkio nereikėtų pamiršti“, – neabejoja G. Špakauskas. LŪS pirmininkas svarstė, kad valstybė turėtų sudėlioti aiškius strateginius tikslus ir tam be jokių maldavimų ir prašymų numatyti finansinius išteklius. „Vyriausybė 10 mln. Eur skyrė dėl energetinės krizės, tai nėra strateginių priemonių finansavimas. Tikrai nesakyčiau, kad reikia pridėti lėšų prie hektarinių išmokų ir panašiai, svarbiausia matyti strategines kryptis“, – redakcijai teigė ūkininkų organizacijos vadovas.

Gyvybiškai svarbu

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. lapkričio 6 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.