Britai pasidavė psichozei dėl „užnuodyto pieno“

Žmonės demonstratyviai pila pieną iš butelių į kriauklę ar tualetą – JK socialiniuose tinkluose šiuo metu gausu tokių „protestinių“ vaizdo įrašų. Tuose įrašuose daug kalbama apie „užnuodytą pieną“, kurio nereikėtų naudoti, nes esą jis tinkamas tik išpilti į kanalizaciją.

„Ūkininko patarėjas“ apie tai rašė dar paėjusių metų pabaigoje, tačiau ši istorija tęsiasi toliau, įgaudamas drastiškas formas.

Formali šio atkaklaus protesto socialiniuose tinkluose priežastis – specialus priedas, dedamas į pieninių galvijų pašarus. Priedas „Bovaer“ – tai nitratų ir alkoholio mišinys (3-NOP), kuris mažina metano susidarymą karvių prieskrandyje ir taip gali sumažinti klimatui kenkiančių dujų išmetimą į aplinką.

Nuo 2024 m. lapkričio mėn. Danijos ir Švedijos maisto produktų grupė „Arla“ naudoja šį produktą, kuris ES patvirtintas kaip pašarų priedas, maždaug 30-yje Didžiosios Britanijos pieno ūkių, kad išbandytų jį praktikoje. Pašarų priedo efektyvumas ir saugumas jau buvo patvirtintas ankstesniais laboratoriniais ir praktiniais tyrimais.

Kilo psichozė

Nepaisant visų mokslininkų patvirtinimų bei rekomendacijų, tokio pašarų priedo naudojimas britų pieno ūkiuose sukėlė pasipiktinimą socialinėje žiniasklaidoje. Dabar čia skleidžiami melagingi pranešimai, esą „Bovaer“ gavusių karvių pienas kenkia žmonių sveikatai.

Psichozei pasiduoda net britų politikai. Antai gruodžio 2 d. parlamentaras Rupertas Lowe'as socialiniame tinkle X pareiškė , kad „nevartos nieko, kame yra „Bovaer“, ir paprašė, kad Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas „skubiai peržiūrėtų jo naudojimą mūsų maisto sistemoje“.

Kaip ir pernai, vėl tvirtinama, kad su šiuo reikalu susijęs net Billas Gatesas, kuris esą dalyvavo „Bovaer“ prezentacijoje. Daugelyje dažnai dramatiškų vaizdo įrašų vartotojai ragina boikotuoti „Arla“ pieną ir kitus pieno produktus bei išpilti arba išmesti jau įsigytus produktus. Visa tai primena lygioje vietoje kilusią psichozę, nors pati bendrovė išsamiai paaiškina šio preparato kilmę, atliekamų bandymų ir naudojimo prasmę, o taip pat patikina, kad preparatas jokiais pavidalais nepatenka į pieną.

Billo Gateso pėdsakas

Nors „Microsoft“ įkūrėjas neturi jokio ryšio su „Bovaer“ ar jos gamintoju, jis investavo į konkuruojantį startuolį „Rumin8“, kuris kuria panašų metano kiekį mažinantį produktą, naudodamas jūros dumblius dujoms skaidyti. Apie tai išsamiai praneša BBC.

„Arla“ paskelbė pareiškimą, kuriame atmetė bet kokį B. Gateso įsitraukimą į bandymus, o Šveicarijos ir Nyderlandų bendrovė „DSM-Firmenich“, kurianti produktus sveikatos, grožio ir mitybos pramonei, teigė, kad „visiškai viena sukūrė“ šį produktą ir kad bendrovė neturi „kitų investuotojų“.

Tyrimai neigia sąmokslo teorijas

Tačiau daugybė tyrimų įrodo, kad šie teiginiai yra visiška nesąmonė.

Štai, kaip rašo agrarheute.de, Šlėzvigo-Holšteino žemės ūkio rūmai taip pat išsamiai ištyrė pašarų priedą praktiniame bandyme.

90 procentų su gyvūnais susijusių metano emisijų susidaro fermentacijos prieskrandyje metu. Metaną didžiajame prieskrandyje gamina mikroorganizmai, kurie, veikiami fermentų, apdoroja acetatą. Tuo pačiu metu sunaudojami rūgštį formuojantys vandenilio jonai. Taip užtikrinama, kad didžiajame prieskrande nesusidarytų per daug rūgščių. „Bovaer“ naudojimas pašaruose įsikiša į šį procesą. Fermentui, katalizuojančiam metano pirmtakus, neleidžia užbaigti šio esminio žingsnio nitratų ir alkoholio mišinys (3-NOP). Kitaip sakant, įrodyta, jog minėtas preparatas gali sumažinti metano išmetimą iš prieskrandžio iki 30 procentų. Tai patvirtina daugybė tyrimų laboratorijoje ir praktikoje.

Atsižvelgiant į šį rezultatą, „Bovaer“ dozė melžiamų galvijų pašaruose yra palyginti maža: norint pasiekti norimą metano kiekį, vienai karvei per dieną reikia tik maždaug ketvirtadalio arbatinio šaukštelio. Tai maždaug tas pats, kas geras žiupsnelis druskos. „Bovaer“ šeriamas ne grynas, o iš anksto sumaišomas su kitais pašarais.

Pienui nedaro poveikio

Bendrovė „Arla“, kaip ir išsamiai produktą ištyrę mokslininkai, akcentuoja, kad pašarų priedo neatsiranda nei piene, nei gyvūnų mėsoje. Daugelis gamintojų jau išbandė šį priedą Europoje: „Arla“ 2023 metų pradžioje atliko bandymus Vokietijoje ir finansavo „Bovaer“ naudojimą pieno gamintojams. Papildomi panašūs projektai buvo vykdomi Danijoje ir Švedijoje.

Nors pašarų priedas ES patvirtintas trejiems metams, kol kas jį naudojo tik keli pieno gamintojai. Priežastis čia paprasta: pernelyg didelės išlaidos. Šio priedo gamintojo „DSM-Firmenich“ duomenimis, „Bovaer“ kaina sudaro apie vieną centą 1 litre pieno. Beje, gamintojas akcentuoja, jog priedas dabar yra patvirtintas 68 šalyse ir skiriamas daugiau nei 200 000 karvių visame pasaulyje.

Sunku pasakyti, ar protesto vaizdo įrašų Didžiojoje Britanijoje priežastis – žinių stoka ar tiesiog kažkieno masiškai skleidžiamos sąmokslo teorijos. Tačiau faktas yra toks: teiginiai šiuose vaizdo įrašuose yra visiška nesąmonė – iš tikrųjų ir klimatas, ir ūkininkai gali turėti naudos iš šio produkto naudojimo.

Vis dėlto, pasak „The Guardian“, jau ir mokslininkai teigia, kad ši masiškai tiražuojama sąmokslo teorija apie „užnuodytą pieną“ turėtų suveikti kaip „pažadinimo skambutis“ pramonei, primindamas, kad reikia geriau ir betarpiškiau bendrauti su visuomene.

Parengė Ričardas Čekutis