Britų ūkininkai optimizmu netrykšta

Jungtinėje Karalystėje buvo apklausta 200 ūkininkų, dirbančių gyvulininkystės ir žemdirbystės sektoriuose, o naujausiose ataskaitoje absoliuti dauguma apklaustųjų pesimistiškai vertina JK ūkininkavimo ateitį. Apklausa buvo atlikta šių metų vasarą, tačiau apibendrinti jos duomenys paskelbti tik dabar.

Ataskaitos tikslas – nustatyti sprendimus, kuriuos galima ir reikėtų priimti, kad sektorius pasikeistų į gerąją pusę. Ūkininkų buvo klausiama, kiek optimistiškai ar pesimistiškai jie vertina ūkininkavimo ateitį, savo ūkio ateitį, būsimas ūkininkų kartas ir kitus aspektus, kurie jiems daro įtaką.

Tyrime akcentuojama, jo šis pesimizmas kyla iš ūkininkų gyvenimiškos patirties, susijusios su daugybe pasaulinių ir ekonominių pokyčių poveikiu. Ūkininkai nuolat susiduria su didėjančiomis savo darbo sąnaudomis, politiniu neapibrėžtumu ir vis stiprėjančiu jausmu, kad jų darbas yra nepakankamai įvertinamas.

Pesimizmo faktoriai

Beveik visi (90 proc.) ūkininkai mano, kad JK ekonomika neigiamai veikia jų ūkių finansinę padėtį. Daugiau nei pusė (51 proc.) per pastaruosius metus svarstė galimybę mesti ūkininkavimą dėl finansinių problemų, o 2 iš 5 (40 proc.) mano, kad per ateinantį dešimtmetį gali būti priversti palikti šį sektorių. Optimistiškai savo ateitį vertina vos 27 proc. apklaustųjų.

Baiminamasi ir dėl numatomo žemės ūkio pramonės nuosmukio pasekmių – 86 proc. respondentų teigia, kad pesimistiškai vertina ilgalaikį aprūpinimą maistu Jungtinėje Karalystėje.

Dauguma ūkininkų teigia, kad jie nuolat dirba ilgas valandas, patys prisiimdami didžiąją dalį atsakomybės naštos, kad jų ūkis veiktų. Nustatyta, kad beveik visi kalbinti ūkininkai dirbo daugiau valandų nei vidutiniškai JK (36,7 valandos per savaitę), 84 proc. teigė, kad dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę, o trečdalis (36 proc.) – piko sezono metu dirba net daugiau nei 70 valandų per savaitę.

Be šių varginančių darbo savaičių, 2 iš 5 (39 proc.) teigia, kad atostogauja rečiau nei kas penkerius metus arba niekada. Todėl nestebina, jog tai daro įtaką ūkininkų psichinei sveikatai. Beveik du trečdaliai (61 proc.) apklaustų ūkininkų teigia, kad ūkininkavimas neigiamai veikia jų psichinę sveikatą. Tai daugiausia lemia finansinis stresas, nerimas dėl ūkininkavimo ateities ir pervargimas.

Karjera ir valdžios politika

Pesimistiškai vertindami savo ūkio ateitį ir kasdien patiriamus sunkumus, britų ūkininkai nemato ūkininkavimo kaip perspektyvios karjeros galimybės savo vaikams ir anūkams. Tik ketvirtadalis britų ūkininkų (24 proc.) mano, kad ūkininkavimas yra patraukli karjeros galimybė jauniems žmonėms JK. Be to, beveik visi apklausti ūkininkai (95 proc.) mano, kad per ateinantį dešimtmetį šeimos ūkių skaičius Didžiojoje Britanijoje sumažės.

Nuolatinių iššūkių kontekste britų ūkininkams sunku optimistiškai vertinti kitą ūkininkų kartą. Tik 1 iš 4 (24 proc.) ūkininkų teigia, kad yra optimistiškai nusiteikę dėl kitos kartos, o daugiau nei pusė (53 proc.) teigia esantys pesimistiškai nusiteikę.

Beveik visi ūkininkai (92 proc.) mano, kad vyriausybės politika yra viena didžiausių grėsmių ilgalaikiam ūkininkavimo augimui Jungtinėje Karalystėje, kartu su didėjančiomis sąnaudomis (71 proc.). Tik 4 proc. mano, kad JK vyriausybė teikia pakankamą paramą ūkininkams. Pastaraisiais metais žemės ūkio sektoriuje įvyko daug pakeitimų, susijusių su reglamentais ir gaunama parama. Ir ūkiuose jau jaučiamas šių permainų poveikis: 93 proc. apklaustų ūkininkų teigė, kad vyriausybės politikos neapibrėžtumas neigiamai veikia jų ūkius.

Negauna pelno

Ūkininkai neabejotinai yra svarbi Britanijos ekonomikos dalis – 2023 m. jie generavo 13,7 mlrd. svarų sterlingų Britanijos ekonomikos.

Nepaisant šio reikšmingo indėlio į šalies ekonomiką, minėta apklausa parodė, kad dauguma Britanijos ūkininkų iš tikrųjų negauna realaus pelno – tik 14 proc. teigė, kad per pastaruosius metus uždirbo 10 proc. ar daugiau pelno. Be to, paaiškėjo, jog daugelis visiškai negauna pelno. 1 iš 3 (35 proc.) tyrėjų kalbintų ūkininkų teigė, kad patyrė nuostolių arba pasiekė nulinį pelną.

Tai pasakytina net apie labiausiai vertinamus ūkius – 28 proc. tų, kurių ūkių vertė siekia 2,5 mln. svarų sterlingų ar daugiau, pranešė apie nuostolius arba apie tai, jog negavo jokio pelno per pastaruosius metus.

Trys ketvirtadaliai (76 proc.) britų ūkininkų mano, kad padidėjusios sąnaudos yra pagrindinis jų ūkių prastos finansinės būklės faktorius. Apklaustieji manė, kad JK ekonomika daro neigiamą poveikį jų ūkių finansinei padėčiai. Be padidėjusių sąnaudų, apklaustųjų manymu, ūkių finansinei būklei didelę įtaką daro paramos išmokų ir paveldėjimo mokesčio pokyčiai.

Ieško galimybių

Daugiau nei ketvirtadalis ūkininkų (28 proc.) teigia, kad pastaraisiais metais dėl finansinių ar veiklos sunkumų jiems jau teko sumažinti savo ūkį, todėl jie ieško būdų, kaip apsaugoti savo būsimas finansines perspektyvas.

Daugelis mano, kad sprendimas yra ūkių diversifikacija: du trečdaliai tyrėjų kalbintų ūkininkų (67 proc.) mano, kad diversifikacija yra būtina, norint užtikrinti jų ūkininkavimo verslo ateitį. Ūkininkai taiko įvairius diversifikacijos metodus bei būdus, o populiariausi sprendimai, jų manymu, yra saulės baterijų įrengimas (67 proc.), gamtos atkūrimas arba išsaugojimas (67 proc.), agroturizmo verslas (51 proc.) ir ūkio parduotuvės atidarymas (48 proc.).

3 iš 5 (60 proc.) apklaustų ūkininkų teigia, kad jiems ūkio išlaikymui reikia šeimos narių pagalbos. Nors 45 proc. ūkininkų teigė, kad nesamdo darbuotojų, net 83 proc. apklaustųjų sakė, kad jų šeimos nariai dirbo kartu su jais ūkyje, įskaitant sutuoktinį ar partnerį (54 proc.) arba vaikus (23 proc.). Šis nemokamas darbas ir šeimos narių parama yra labai svarbūs, norint išlaikyti JK ūkius.

Parengė Ričardas Čekutis