Briuselis atsipeikėjo dėl cukraus importo?

„Šis sprendimas gali būti vienas iš veiksnių, pagerinsiančių kainų situaciją cukraus rinkoje Europoje, o tai gali būti naudinga cukrinių runkelių augintojams“, – EK sprendimą portalui tygodnik-rolniczy.pl komentuoja Rafalas Strachota iš Lenkijos cukrinių runkelių augintojų asociacijos.

Vežė be muitų

Lenkijos cukrinių runkelių augintojai įsitikinę, jog kuo greičiau šis draudimas bus įgyvendintas, tuo didesnė nauda bus ES cukraus gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams.

Praėjusį sezoną pagal šią procedūrą į Europos Sąjungą buvo importuota daugiau nei 740 000 tonų cukraus. Tai keturis kartus daugiau nei paskelbta neapmokestinama cukraus importo iš „Mercosur“ šalių kvota ir 7,5 karto daugiau nei metinė kvota, numatyta laisvosios prekybos susitarime su Ukraina. Todėl Europos cukrinių runkelių augintojai neseniai kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu sustabdyti šią procedūrą.

„Žinojome, kad Komisija turi tokius įgaliojimus. Jie tiesiogiai kyla iš Bendrijos reglamentų ir leidžia jai reaguoti į krizinę situaciją cukraus rinkoje, kurią neabejotinai patiriame šiuo metu“, – komentuoja R. Strachota.

Keista procedūra

Kodėl importas pagal vadinamąją „laikinojo įvežimo perdirbti“ procedūrą pablogino padėtį ES cukraus rinkoje?

Kaip informuoja agentūra „Reuters“, minėta cukraus įvežimo schema leidžia įmonėms importuoti cukrų be muito ir apribojimų, jei cukrus yra rafinuotas arba perdirbamas į maisto produktus, o vėliau reeksportuojamas už Europos Sąjungos ribų.

„Cukraus bendrovės, kadangi jos yra pagrindinės cukraus pardavimų už Europos Sąjungos ribų įmonės, pasinaudojo šiuo mechanizmu fiziškai neimportuodamos cukraus, o perparduodamos importo licencijas suinteresuotoms prekybos įmonėms, tarpininkams ir panašiems asmenims už labai patrauklią kainą. Šios bendrovės importavo cukrų, kad jį panaudotų cukraus produktų gamyboje. Jei šis mechanizmas būtų tinkamai veikęs, importuotas cukrus būtų išvežtas iš ES, pavyzdžiui, šokolado, uogienių ir pan. pavidalu, taigi ES cukraus rinkai būtų buvęs neutralus poveikis. Tačiau šis cukrus daugiausia atiteko Pietų Europos šalims, kur cukraus suvartojimas viršija gamybą“, – procedūros keistenybes paaiškino R. Strachota.

Dėl šios situacijos tokios šalys kaip Lenkija, Vokietija ir Prancūzija negalėjo parduoti savo produkcijos Pietų Europai, nes šią rinką užėmė cukrus, supirktas pagal „laikinojo įvežimo perdirbti“ procedūrą.

Nėra kontolės

„Šia procedūra buvo piktnaudžiaujama, nes nėra veiksmingos jos įgyvendinimo priežiūros. Nors į Europą įvežami kiekiai yra kontroliuojami, labai sunku stebėti ir patikrinti, kiek cukraus iš tikrųjų išvežama“, – komentuoja ekspertas.

Šio mechanizmo sustabdymas skirtas paskatinti perdirbimo pramonę didinti ES cukraus naudojimą.

Pavyzdžiui, Lenkija pagamina apie 15 proc. viso ES cukraus – ji yra trečia pagal dydį gamintoja ES ir grynoji eksportuotoja. Kiekvienais metais vietos gamintojai eksportuoja nuo 700 000 iki 900 000 tonų cukraus, o tai sudaro apie 30 poc. vidaus produkcijos. Žemos pasaulinės cukraus kainos ir cukraus perteklius ES rinkoje prisideda prie pramonės padėties blogėjimo.

2025–2026 m. sezonu cukraus bendrovės augintojams pasiūlė maždaug 30 poc. mažesnes bazines cukrinių runkelių kainas, palyginti su praėjusiais metais, o tai taip pat yra minėtos kenksmingos procedūros pasekmė.

Prieštaringos nuomonės

Europos cukrinių runkelių augintojų lobistų grupė CIBE išreiškė tvirtą paramą minėtos schemos sustabdymui, teigdama, kad tai būtų savalaikis ir būtinas sprendimas: „Tai duos tinkamą signalą ir šiek tiek palengvins labai sumažėjusios ES cukraus rinkos padėtį“.

Gamintojai teigė, kad importas prisidėjo prie pasiūlos pertekliaus, dėl kurio ES cukraus kainos nukrito iki žemiausio lygio per mažiausiai trejus metus.

Tačiau cukraus fermentacijos pramonė, cukraus perdirbimo gamyklos ir cukraus vartotojų grupės teigė, kad kainų kritimą lėmė cukrinių runkelių perprodukcija, ir paragino Komisiją nesustabdyti procedūros taikymo.

„Laikinojo įvežimo perdirbti lengvatų sustabdymas padidintų ES gamintojų gamybos sąnaudas, pakenktų jų gebėjimui konkuruoti tarptautiniu mastu ir keltų grėsmę jų gebėjimui išlikti pasaulinėse rinkose“, – teigiama bendrame pareiškime.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2024–2025 prekybos metais į ES pagal minėtą sistemą importuoto žaliavinio cukraus kiekiai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 19 proc. iki 587 000 metrinių tonų, iš kurių 95 proc. atkeliavo iš Brazilijos.

Tuo tarpu duomenys rodo, kad baltojo cukraus importas pagal šią sistemą 2024–2025 m. išaugo 5 proc. ir pasiekė 155 000 tonų, o 43 proc. importo sudarė Brazilija, po jos sekė Marokas, Egiptas ir Ukraina.

Parengė Ričardas Čekutis