Briuselis imasi viešųjų pirkimų reformos

Reformos esmė

Kaip skelbia pati Komisija, viešųjų pirkimų konkursų vertė ES kasmet siekia apie 2 500 milijardų eurų, tai sudaro 15 procentų Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Europos viešųjų pirkimų taisyklės taikomos sutartims, viršijančioms tam tikras ribines sumas, ir tokiu būdu kontroliuojama daugiau nei 600 milijardų eurų išlaidų.

Pagal pasiūlymą, nuo šiol kokybės kriterijams bus suteiktas ne mažesnis kaip 30 procentų svoris vertinant pasiūlymus. Darbo jėgos reikalaujančių sutarčių atveju šis skaičius padidėja iki 50 procentų. Turės būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip aplinka, socialiniai aspektai, inovacijos, saugumas ir atsparumas, o vien tik kaina paremta atranka bus leidžiama tik tuo atveju, jei perkančioji organizacija gali įrodyti, kad kokybė jau yra pakankamai užtikrinta.

Stiprins ES pramonę

Be to, Europos Komisija nori suteikti vyriausybėms daugiau aiškumo dėl galimybių teikti pirmenybę Europos produktams ir paslaugoms. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos gali apriboti dalyvavimą, nustatyti reikalavimus dėl produktų kilmės ir atmesti pasiūlymus, jei Europos produkcija sudaro mažiau nei pusę sutartyje numatytų produktų.

Pasak Europos Komisijos nario Stephane'o Sejourne, viešosios lėšos turi būti ne tik naudojamos efektyviai, bet ir prisidedama prie strateginių ES tikslų, pavyzdžiui, Europos pramonės stiprinimo: „Europa kasmet viešiesiems pirkimams išleidžia šimtus milijardų eurų. Šie pinigai turi labiau tarnauti Europai. Šia reforma mažiname biurokratiją, suteikiame viešiesiems pirkėjams daugiau lankstumo ir palengviname mūsų MVĮ konkurenciją bendrojoje rinkoje. Be to, darome aiškų politinį pasirinkimą: Europos viešosios lėšos, kai tik įmanoma, turėtų kurti darbo vietas, investicijas ir galimybes Europoje, o ne pildyti mūsų konkurentų užsakymus“.

Ūkininkų vertinimas

Žemės ūkio skėtinė organizacija „Copa-Cogeca“ kalba apie reikšmingą kurso pokytį. Ji atkreipia dėmesį, kad nacionalinės vyriausybės perka didelius maisto kiekius mokykloms, ligoninėms, globos įstaigoms ir kt. Pasak organizacijos, reforma suteikia galimybę geriau remti Europos ūkininkus.

„Copa-Cogeca“ ypač teigiamai vertina aiškų dėmesį, skirtą teisingam ūkininkų atlyginimui. Ji taip pat mano, kad didesnis kokybės schemų, geografinių nuorodų, ekologinės gamybos ir gyvūnų gerovės vertinimas yra žingsnis į priekį. Tai galėtų paskatinti dažniau skelbti konkursus, pagal kuriuos būtų perkami Europos žemės ūkio ir maisto produktai.

Vis dėlto „Copa-Cogeca“ mano, kad kai kurias pasiūlymo dalis vis dar reikia patikslinti. Jie ragina Europos Parlamentą ir valstybes nares toliau plėtoti planus, neprarandant perkančiosioms organizacijoms reikalingo lankstumo ir skaidrumo.

Mažiau biurokratijos

Europos Komisija reformą pristato kaip viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimą. Daugiau nei devyni šimtai puslapių galiojančių direktyvų ir konkretiems sektoriams skirtų teisės aktų sujungiami į vieną maždaug dviejų šimtų puslapių reglamentą.

Be to, dabartinės procedūros sumažinamos iki dviejų pagrindinių formų, o skaitmeninės viešųjų pirkimų platformos Europos Sąjungoje galės veiksmingiau bendradarbiauti tarpusavyje.

Be to, Briuselis nori paskatinti vyriausybes dažniau pirkti novatoriškus produktus ir technologijas. Europos Komisija tikisi, kad nauja Europos viešųjų pirkimų sistema leis Europos moksliniams tyrimams greičiau pasiekti rinką ir bus mažiau linkusi persikelti į Jungtines Valstijas.

Prieš priimant ir įsigaliojant siūlomam reglamentui, dėl jo dar derėsis Europos Parlamentas ir ES Taryba. 

Parengė Ričardas Čekutis