Briuselis laikinai atidėjo „Mercosur“ susitarimą. Ar ilgam?

Kaip vakar Briuselyje paskelbė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, ES atideda laisvosios prekybos susitarimo su „Mercosur“ šalimis pasirašymą. Tokia buvo EK vadovės reakcija į Belgijos sostinėje vykusius ryžtingus ūkininkų protestus ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bei Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni pasipriešinimą.

Iš pradžių U. von der Leyen ketino užsitikrinti valstybių narių pritarimą ES vadovų susitikime, kad laisvosios prekybos susitarimas būtų pasirašytas jau šį savaitgalį Brazilijoje. Žemės ūkio portalas „Agrarheute“ konstatuoja, jog dabar „Mercosur“ susitarimo sudarymas turėtų būti atidėtas bent iki 2026 m. sausio.

Naują datą patvirtino ir leidinys „Politico“, cituodamas neįvardijamą ES pareigūną: „Jei pasirašymas bus nukeltas į 2026 m., data būtų nustatyta sausio viduryje“.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva vakar viešai kritikavo Europą, apkaltindamas kai kurias ES šalis teikiant pirmenybę vidaus politiniams rūpesčiams, o ne ekonominėms galimybėms. Jis pareiškė, kad jei ES valstybės gruodžio mėnesį nepriims susitarimo, Brazilija jo nevykdys ir nepasirašys. Jis aiškino, kad susitarimas esąs 26 metų derybų rezultatas ir kad Brazilija jau padarė didelių diplomatinių nuolaidų.

Protestų mastas

Briuselio ūkininkų protestuose dalyvavo mažiausiai 11 000 demonstrantų iš visos Europos. Prancūzijos ūkininkų asociacijos FNSEA duomenimis, vien tik 4 000 demonstrantų buvo prancūzai. Tiesa, vietos policija pateikia kiek kitokius skaičius – jos teigimu, protestuose iš viso dalyvavo 7 300 žmonių ir šimtai traktorių.

Protestai daugiausia buvo taikūs, tačiau kai kur pasitaikė ir smurtinių incidentų, be to, gausiai buvo leidžiami įvairūs fejerverkai, kas sukėlė kelis gaisrus. Protestuojantys ūkininkai statė ir barikadas, mėtė bulves bei butelius į pareigūnus, o policija į tai atsakė ašarinėmis dujomis bei vandens patrankomis.

„Prašome galimybės pragyventi iš savo darbo ir esame prieš „Mercosur“, nes jei importuojame mėsą, produktus iš užsienio, kur nesilaikoma tų pačių taisyklių, tai nėra normalu“, – „Euronews“ sakė vienas protestuojantis ūkininkas. „Turime laikytis daug taisyklių, o jie jų nesilaiko, tačiau ES nori importuoti daugiau“, – sakė jis.

Ūkininkai taip pat pasipiktinę ES planais pertvarkyti didžiules 27 valstybių bloko žemės ūkio subsidijas, baimindamiesi, kad jiems teks mažiau pinigų, praneša kanalas „France24“.

Protesto mitinge pasisakęs Bavarijos ūkininkų asociacijos (BBV) prezidentas Güntheris Felssneris akcentavo šios akcijos svarbą visai Europai: „Mes čia stovime kaip europiečiai. Europai reikia stabilumo, ir šis stabilumas prasideda nuo žemės ūkio. Bendra žemės ūkio politika nėra subsidijų programa. Tai stabilizavimo priemonė aprūpinimui maistu, kaimo vietovėms ir Europos sanglaudai.“

Flandrijos ūkininkų asociacijos „Boerenbond“ prezidentas Lode Ceyssens’as griežtai kritikavo planuojamą laisvosios prekybos susitarimą tarp ES ir „Mercosur“ bloko: „Susitarimas iš esmės yra nesąžiningas Europos ūkininkų atžvilgiu ir apgaudinėja tiek Europos ūkininkus, tiek vartotojus. Tai neišvengiamai pakenks šalies žemės ūkio konkurencingumui, todėl būtina imtis griežtesnių apsaugos priemonių ES gamintojams“.

Vadovų susitikimas

Vakarykštėje ES vadovų darbotvarkėje buvo numatytas „Mercosur“ susitarimas ir naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pagrindų svarstymas.

Susitikime buvo aptarti galimi reikšmingi būsimo žemės ūkio biudžeto mažinimai. Taip pat pažerta kritikos pernelyg didelei ES biurokratijai bei artėjančio „Mercosur“ susitarimo turiniui.

Vokietija ir Ispanija yra vienos iš aktyviausių greito susitarimo šalininkų ir ragina užbaigti daugelį metų trukusias derybas. Kancleris Friedrichas Merzas viršūnių susitikimo pradžioje išreiškė optimizmą: „Labai tikiuosi, kad šiandien ir rytoj pasieksime šį susitarimą“.

Prancūzija išlieka skeptiškai nusiteikusi. Prezidentas Emmanuelis Macronas pakartojo savo nepritarimą susitarimui. „Šio susitarimo pasirašyti negalima. Mes nesame pasiruošę“, – teigė E. Macronas, perspėdamas, kad susitarimas kelia pavojų Europos žemės ūkio interesams.

E. Macroną remia Prancūzijos ūkininkų asociacijos, kurios perspėja apie didėjantį kainų spaudimą dėl žemės ūkio produktų importo iš Pietų Amerikos. Aplinkosaugos organizacijos taip pat reiškia susirūpinimą, kritikuodamos privalomų klimato, biologinės įvairovės ir atogrąžų miškų apsaugos garantijų trūkumą.

Priešingai, EK mėgina akcentuoti „strateginę susitarimo svarbą“. U. von der Leyen teigia, kad susitarimas stiprina Europos geopolitinius pajėgumus, užtikrina tiekimo grandinių saugumą ir suteikia ES galimybę tarptautiniu mastu tvirčiau įtvirtinti aplinkosaugos ir socialinius standartus.

Siekdamos sušvelninti ūkininkų protestus, ES institucijos trečiadienio vakarą suskubo patvirtinti papildomą tekstą, kuriuo būtų vėl įvesti muitai, jei Lotynų Amerikos paukštienos ir jautienos importas destabilizuos Europos rinkas.

Prieštaravimai

Tačiau netrukus ėmė ryškėti didžiausios sutarties entuziastės – Vokietijos – interesai. Antai interviu laikraščiui „Berliner Tageblatt“ Bavarijos žemės ūkio ministrė Michaela Kaniber teigiamai atsiliepė apie planuojamą laisvosios prekybos susitarimą, nepaisant griežtos ūkininkų ir atskirų ES valstybių narių kritikos. M. Kaniber gynė susitarimą ir aiškino, kad jame esą kalbama ne apie „rinkas be sienų“, o apie „aiškias taisykles, kiekybinius apribojimus ir sąžiningas sąlygas“. Nors seniai niekam ne paslaptis, jog šis susitarimas naudingas tik Vokietijos automobilių pramonei.

Todėl nenuostabu, jog ūkininkai mato kitaip. Bavarijos ūkininkų asociacijos (BBV) Veilheimo rajono pirmininkui Wolfgangui Scholzui „Mercosur“ susitarimas yra dar vienas pavyzdys, kaip politikai vis dažniau taikosi į konkurencinius trūkumus ūkininkų sąskaita. Kaip jis teigė Bavarijos spaudai, tai jau daugelį metų mažina Vokietijos ūkininkų konkurencingumą, nes šalis vienašališkai daugina reglamentus ir biurokratiją, todėl šalies ūkininkai atsiduria labai nepalankioje padėtyje net ES viduje. Jis mano, kad todėl labai svarbu, jog Bavarijos ūkininkai būtų atstovaujami Briuselyje ir kad jų balsas būtų išgirstas. „Nenoriu visko palikti prancūzams ar belgams“, – teigė W. Scholzas.

Jis perspėjo, kad Vokietijos ūkininkai yra išstumiami iš rinkos dėl savo tvarių gamybos metodų: „Pavyzdžiui, Brazilijos jautienos CO2 pėdsakas yra tris kartus didesnis nei Bavarijos jautienos. Skirtumas dar didesnis, lyginant Indonezijos palmių aliejų su rapsų aliejumi. Pieno gamyba taip pat išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei įprastai manoma. Mes, ūkininkai, esame aukojami, nes Vokietija nori eksportuoti pramonės prekes. Visa tai negali vykti ūkininkų sąskaita“.

Susitarimo su „Mercosur“ esmė

2024 m. ES eksporto apimtis siekė 57 mlrd. eurų, todėl ji yra antra pagal dydį „Mercosur“ prekybos partnerė. ES daugiausia eksportuoja mašinas, automobilių dalis ir pramonines prekes į keturias šalis: Argentiną, Braziliją, Paragvajų ir Urugvajų. Šiuo metu šioms prekėms taikomi dideli tarifai: automobilių dalims (35 proc.), mašinoms (20 proc.), chemikalams (18 proc.) ir vaistams (14 proc.). Šie tarifai būtų sumažinti pagal laisvosios prekybos susitarimą.

Ir atvirkščiai, žemės ūkio produktai dominuoja „Mercosur“ šalių eksporte į ES. Šiems produktams, bent jau jautriems, ir toliau būtų taikomos importo kvotos ir apsaugos sąlygos.

Žemės ūkio prekybos srityje ES 2024 m. užfiksavo didžiulį užsienio prekybos deficitą su „Mercosur“ šalimis – apie 20 mlrd. eurų.

2024 m. ES į „Mercosur“ regioną eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už 3,3 mlrd. eurų. Didžiausią dalį – 18 proc. – sudarė alyvuogės ir alyvuogių aliejus. ES valstybės narės į Pietų Ameriką daugiausia eksportuoja perdirbtus maisto produktus, kuriems anksčiau buvo taikomi iki 35 proc. tarifai. Pasirašius sutartį šie tarifai būtų visiškai panaikinti.

Kita vertus, 2024 m. „Mercosur“ šalys į ES eksportavo žemės ūkio produktų už beveik 23,9 mlrd. eurų. Aliejiniai ir baltymingi augalai, daugiausia sojų pupelės, užėmė pirmąją vietą – 9,9 mlrd. eurų. ES importavo kavą, arbatą ir prieskonius už dar 5,2 mlrd. eurų. Jautiena užėmė tik ketvirtą vietą – 1,4 mlrd. eurų. Pagal susitarimą, 99 000 tonų jautienos iš „Mercosur“ galėtų patekti į ES rinką taikant lengvatinį 7,5 proc. tarifą. Tai sudarytų 1,5 proc. Europos jautienos produkcijos.

Paukštienos neapmokestinamoji kvota siekia 180 000 tonų. Tai atitinka 1,3 proc. ES suvartojimo ir maždaug numatomą metinį paukštienos suvartojimo padidėjimą Europoje.

Parengė Ričardas Čekutis