Buldozeris juda

Įdomiausia tai, kad Kaimo komitetas kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl sprendžiamų klausimų sprendimų pagrįstumo. Tačiau Vyriausybei tai nerūpi.

Sprendimai Lietuvoje gali būti priimti be Europos Komisijos išvadų, kas reiškia, kad Vyriausybė skuba ir, eliminavus komitetą, gali atlikti pakeitimus nesulaukus EK nuomonės. Gali būti, kad jos nenorima išgirsti taip pat, kaip nebuvo norima išgirsti Europos centrinio banko nuomonės dėl bankų apmokestinimo. Ta nuomonė buvo vienareikšmiškai neigiama. Centrinio banko vadovė Christine Lagarde aiškiai parašė laišku Lietuvai – nedarykite to.

Labai keista Vyriausybės skubà veda į savikontrolės mechanizmų „kapojimą“ ir sprendimų diktavimą.

Ta pati situacija yra su mokesčių pokyčiais. Siūloma mokestinė reforma, o dėl įstatymo paketo, kuris palies kiekvieną visuomenės ląstelę, visuomeninėms organizacijoms palikta teisė reaguoti 3 savaites. Visuomeninės organizacijos atsiliepė į kvietimą parengdamos 60 raštų su tūkstančiais kontrapasiūlymų. Tačiau kaip jie bus apsvarstyti – klausimas. Nes buldozeris juda link mokesčių didinimo, verslų uždarymo ir individualios veiklos naikinimo.

Kas dėl Seimo komitetų eliminavimo: tai reiškia, kad valdžia trumpina sprendimo priėmimus, kurie bus svarbūs dešimtmečiais.

Kelis mėnesius trunkanti diskusija atrodytų niekingai maža palyginus su rezultatais, kurie bus pasiekti. EK nuomonės turėtume sulaukti ir padiskutuoti, kaip mes atrodome kontekste, kai ketiname drausti kailinių žvėrelių auginimą, naikinti ūkius ir atleisti virš 1000 žmonių, kai ta pati EK ketina iki 2026 metų suformuoti gaires, kaip turėtume elgtis šioje srityje. Eilinį kartą bėgame prieš traukinį.

Latvija taip pat priėmė sprendimą drausti kailinių žvėrelių verslo sritį – be kompensacijų tuo verslu užsiimantiesiems. Nors Europoje, ypač Skandinavijoje, šie verslai buvo uždaromi su realiomis kompensacijomis, kurios mokesčių mokėtojams kainavo milijardines lėšas. Lietuvoje ketinama nekompensuoti, nors lietuviai užaugina 5–8 proc. (priklausomai nuo metų) Pasaulio rinkos kailinių žvėrelių. Latvijoje šio klausimo jau ėmėsi Konstitucinis Teismas, nes galimai pažeidžiamos teisės dėl nuosavybės atėmimo.

Lietuvoje neketiname naudotis EK gairėmis, Europos patirtimi ir net kaimynų kylančiomis problemomis dėl priimtų skubotų sprendimų.

Kur toliau – tiesioginis valdymas vieno asmens sprendimais? Kurio?