Buldozeriu per raudonąją knygą

Žalumo kaina

Prieš mėnesį VšĮ „Ilzės dirbtuvės“ vadovė Ilzė Butkutė savo socialinėje paskyroje prašė visuomenės pasidalyti viena iš tūkstančio istorijų apie pseudožalumą ir tikrąją to žalumo kainą.

„Kainą, kurią mokėsite ne tik jūs, bet ir jūsų vaikų vaikai. Būtina atkreipti žiniasklaidos dėmesį ir visomis įmanomis priemonėmis stabdyti tokį mūsų visų ateities griovimą, kuris šiuo metu vykdomas neįtikėtinais tempais. Šį įrašą radau ornitologų grupėje. Edvinas Polianskis rašo: „Sveiki kolegos. Pamačiau vaizdą, kuris sukrėtė taip, kad kojos palinko. Žiemkelio kanalai totaliai nusausinti. Manau, neliks paukščių. Išnyks buveinės retų paukščių, kurie ten perėdavo. Skauda dūšią.“ Augustas Raudonis, Lietuvos ornitologų draugijos narys, atsako: „Taip, vanduo išpumpuotas, žuvys išmirė arba buvo išvežtos vietinių žmonių. Krūmynai bus išpjauti ir viskas užstatoma saulės + vėjo elektrinėm. Žiemkelis bus totaliai sunaikintas, o kadais nedaug trūko, kad būtų paskelbtas saugoma teritorija, nes tai viena geriausių paukščių stebėjimo vietų aplink Kauną. Dabar kai nusausino kanalus, tai juodųjų gandrų ten gausu, būna ir po 3–4 vienu metu skraido“, – socialiniame tinkle rašė I. Butkutė. Ji tikėjosi, kad gal teoriškai viešąjį interesą ginti siekiantis Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT susidomės šia tema, tačiau susidomėjimo nebuvo.

Anot I. Butkutės, žmonės, stebintys naujienas miškų ir gamtosaugos grupėse, konstatuoja, kad Lietuvoje išnyko draudimas medžius kirsti perėjimo metu – miškai verčiami žemėn su paukščių jaunikliais. Tai ką jau ten kas rūpinsis kažkokiais kanalais, na ir kas, kad pilnais į raudonąją knygą įrašytų gyvūnų...

Unikali vieta

Kaip ŪP pasakojo gamtai neabejingas E. Polianskis, šią žinią, kad Žiemkelio pievos lyginamos ir ten planuojama statyti saulės elektrines, jis sužinojo iš ornitologų. „Ten buvo unikali vieta, ją norėta paskelbti saugoma teritorija. Žiemkelio pievose gyvena daug paukščių, įrašytų į raudonąją knygą. Keista, kad visa tai niekam neįdomu, net gamtosaugininkams“, – kalbėjo vyras.

Žinia, kad Žiemkelio pievose planuojama statyti saulės elektrines, nuliūdino UAB „Ornitostogos“ direktorių, ornitologą, gamtos gidą Marių Karloną. „Žiemkelio pievos buvo viena svarbiausių teritorijų, esančių prie Kauno, paukščiams, kurie ten veisėsi ir apsistodavo migracijos metu. Paukščių stebėtojai, ornitologai ten važiuodavo įvairiais metų laikais ne tik iš Kauno, bet ir kitų kraštų, kad stebėtų paukščius, jų būklę“, – ŪP sakė ornitologas.

Redakcija M. Karlono pasiteiravo, ar nebuvo ornitologams noro šią unikalią vietą įteisinti kaip saugomą teritoriją? Pasak pašnekovo, Žiemkelio pievos priklausė privačiam asmeniui, todėl tai apsunkino procesą. Buvo keletą kartą ieškoma savininko, buvo deramasi, kaip šias žemes įsigyti ir išsaugoti, bet išeities nebuvo rasta. O tuo, kad tos pievos buvo vertos saugomos teritorijos statuso, ornitologai neabejoja.

M. Karlonas irgi neabejoja, kad teritorijos, kurioje gausu retų paukščių rūšių vienoje vietoje, sunaikinimas yra didelis praradimas ne tik visiems Lietuvos žmonėms, mylintiems gamtą, bet ir ornitologams, vykdžiusiems gamtinius tyrimus.

Raudonosios knygos atstovai

Kalbėdamas apie paukščių perėjimo sezoną, ornitologas M. Karlonas paminėjo, kad Žiemkelio pievų teritorijoje ir gretimame miške veisiasi daugiau kaip 100 rūšių įprastų ir retesnių paukščių. Konkrečiai Žiemkelio pievoje yra nemažai retų paukščių, įrašytų į raudonąją knygą. Į raudonąją knygą įtrauktos šios paukščių rūšys: didieji baubliai (peri viena–trys poros), pievinės lingės (iki dviejų porų), švygždos – šlapių pievų vištelės, povinės vištelės ir kt.  Pievose vykdavo tetervinų tuoktuvės, buvo fiksuota pakankamai didelė griežlių populiacija, ten perėdavo pilkosios gervės, prieš kelerius metus – stulgiai, ypač reti Lietuvos sparnuočiai, kai kuriais metais veisimosi metu pavykdavo sutikti balinių pelėdų, mėlyngurklių, raibųjų devynbalsių ir kitų saugotinų sparnuočių. 

Pasak ornitologo, Žiemkelio pievos – ne tik paukščių veisimosi vieta, bet ir mitybinė teritorija stambesniems paukščiams, atskrendantiems iš gretimų miškų, pvz., juodiesiems gandrams. „Pievų sunaikinimas gali sunaikinti ne tik juodųjų gandrų porą, gyvenančią miške, bet ir kitus paukščius, įrašytus į raudonąją knygą, nes jie neturės mitybinės bazės. Galima įvardyti daug paukščių rūšių, kurie mito vertingoje teritorijoje. Dabar ten pradėta rausti, darkyti peizažą. Tai negrįžtamai pakeis teritoriją, kuri buvo atvira paukščių buveinė, kurioje buvo šlapios pievos Kauno r. Visa tai bus sunaikinta dėl ekonominio intereso“, – pergyveno M. Karlonas.

Siuntė pranešimus

E. Polianskis ŪP sakė, kad, siekiant išsaugoti unikalią gamtą ir sustabdyti vertingos teritorijos niokojimą, raštu buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD prie AM) Kauno valdybą ir AAD prie AM Gyvosios gamtos apsaugos departamentą. Pranešimuose buvo akcentuojama, kad vykdomas didelis nusikaltimas gamtai, t. y. visiškai nusausintos šlapynės netoli Kauno, vadinamuosiuose Žiemkelio kanaluose, kuriuose gyvena daug saugomų rūšių paukščių ir vabzdžių. Kokie atsakymai buvo gauti? Anot redakcijos pašnekovo, atsakymai – biurokratiniai. AAD prie AM Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė, atsakydama į 2024 m. birželio 22 d. gautą pranešimą „Dėl galimo pažeidimo“, paaiškino, kad apžiūros vietoje, taip pat pateiktų ir surinktų duomenų analizės metu nustatyta, jog leidimas pažeminti vandens lygį kanaluose, vykdant siurblinės atnaujinimo darbus, nereikalingas. „Vadovaujantis Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir patvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo nuostatomis, leidimas pažeminti vandens lygį reikalingas tvenkiniuose ir patvenktuose ežeruose, o aplink siurblinę buvusio išeksploatuoto durpyno teritorijoje dirbtinai suformuoti kanalai nepatenka į šią kategoriją. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis teritorija aplink siurblinę, įskaitant vandens telkinius, – privati nuosavybė. Siurblinės atnaujinimo darbai ir atitinkamo vandens lygio palaikymas reikalingi dėl šioje teritorijoje planuojamų elektrinės iš atsinaujinančių elektros energijos gamybos šaltinių statybų. Suprantame Jūsų susirūpinimą, kad tai, kaip ir bet kokia kita žmogaus veikla, gali neigiamai įtakoti aplinką“, – atsakė M. Ramanauskienė.

Tvenkiniai nenusausinti

AAD prie AM Kauno valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas informavo, kad Kauno skyriaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliko patikrinimą gautame pranešime nurodytoje vietoje. „Patikrinimo metu nustatyta, kad privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, kuris priklauso uždarajai akcinei bendrovei, pagal parengtą projektą yra vykdomi inžineriniai geologiniai tyrimai, teritorijoje planuojama vykdyti ūkinę veiklą. Privačioje teritorijoje esantys tvenkiniai nėra nusausinti. Patikrinimo metu aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta“, – tvirtino Č. Meržvinskas. ŪP pasiteiravo AAD prie AM Kauno valdybos viršininko, ar tikrai Žiemkelio kanalai nėra nusausinti? „Negaliu jums dabar atsakyti. Jei jūs turite klausimų, siųskite mūsų komunikacijos specialistams ir mes atitinkamai suformuluosime atsakymus ir pateiksime.  Negaliu kiekvieno atsakymo komentuoti oficialiai, nes reikia papildomai susipažinti su medžiaga, kas ten yra, nes tokių atsakymų per dieną pasirašome po keliasdešimt, tai visų iki smulkmenų aš mintinai nepasakysiu dabar“, – kalbėjo Č. Meržvickas. Jei per dieną tiek daug atsakymų parašoma, ar suspėja pareigūnai nuvykti į vietas ir viską apžiūrėti? Pasak AAD prie AM Kauno valdybos viršininko, jei rašoma, kad pažiūrėta, vadinasi, pažiūrėta, kitaip nebūna, dokumentai nėra klastojami, romanai nekuriami, remiamasi objektyviais duomenimis, kuriuos pavyksta surinkti.

Kreipėsi su prašymu

Gamtai neabejingų piliečių aistroms dėl suniokotų gamtos turtų nerimstant socialiniuose tinkluose ėmė mirgėti dar daugiau komentarų su klausimais: „Kas kalti dėl tokio poelgio?“  E. Polianskis pripažįsta, kad gamta jau suniokota. „Visa tai viešinti ir kalbėti reikėjo tuomet, kai tik buvo sužinota apie projektą. Tačiau tokie dalykai sužinomi post factum (po laiko), kuomet projektas parengtas. Įdomu, ar kas nors poveikio aplinkai įvertinimą atliko ir kas tai atliko?“ – dėstė vyras.

Kaip ŪP pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius Liutauras Raudonikis, dėl poveikio aplinkai vertinimo į jų draugiją prieš gerus metus kreipėsi vėjo elektrinių parko vystytojai. „Jie sakė planuojantys ten vystyti parką. Aš jiems viską detaliai išaiškinau, kokia tai teritorija, kad joje yra daug saugomų rūšių, į raudonąją knygą įrašytų paukščių. Pasakiau, kad abejoju, ar jiems verta ten eiti. Mes galime padaryti tyrimus, bet ar jums po to leis projektus vystyti? Ar verta investuoti? Mes numatėme projekto pavojus. Projekto vystytojai dingo, nes žinojo, kad mes nenutylėsime darydami apžvalgą. Juk ten tokia teritorija... Įdėjus šiek tiek pastangų gamtotvarkai, buvo galima turėti unikalią gamtinę teritoriją. Tuo metu  mes galvojome, kad projekto vystytojus įtikinome. Vėliau pamačiau, kad jie kitus vertintojus surado ir eina į priekį. Kas tie vystytojai? Neatsimenu. Su daug žmonių kalbamės, dirbame. Tai buvo nauji, negirdėti žmonės“, – pokalbį prisiminė L. Raudonikis.

Kaip paaiškėjo iš vėliau gautų dokumentų, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą atliko VšĮ „Pajūrio tyrimų planavimo institutas“.

L. Raudonikis svarstė, kaip tyrimus atlikusi įstaiga nematė paukščių. Gal jie vaikščiojo ten užsimerkę? „Juk paukščių fiksavimui reikia profesionalumo. Šalies ornitologai važinėjo į Žiemkelio pievas paukščiauti, medžiagą rinko apie sparnuočius, įrašytus į raudonąją knygą. Jų daug yra suvesta į saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS), joje mirga marga duomenys“, – aiškino LOD direktorius.

Socialinių tinklų, Mariaus KARLONO, Edvino POLIANSKIO asmeninės nuotraukos

Viršelyje: Štai kas liko iṣ̌ Žiemkelio kanalų. Tuo metu AAD prie AM Kauno valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas abejoja, ar kanaluose sumažintas vandens lygis.

Tęsinys kituose „Ūkininko patarėjo“ numeriuose

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.