Bulviasodis – į pabaigą

Ir baigia, ir pradeda

Lietuvos teritorija nedidelė, tačiau dirvožemio struktūra ir gamtinės sąlygos gana skirtingos, todėl ūkininkai įvairiuose šalies kampeliuose tuos pačius žemės ūkio darbus pradeda ir baigia skirtingu laiku. Varėniškiai iš Gudakiemio kaimo Rima ir Antanas Zenevičiai ūkininkauti pradėjo iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo, vėliau prie darbščių tėvų prisijungė dukros Irmos ir sūnaus Vaido šeimos. Šiandien trys šeimos dirba 80 ha žemės, kurioje augina javus, avietes, braškes ir bulves.

„Šią savaitę, jei leis orai, baigsime sodinti bulves. Paprastai iki gegužės pradžios visos jau būna pasodintos, tik šiemet bulviasodį baigsime kiek vėliau, nes žemė šlapia, negalėjome įvažiuoti į visus laukus.

Tačiau, nepaisant gamtos trikdžių, ankstyvąsias bulves tikimės kasti įprastu laiku, pradėjus skinti pirmąsias braškes, birželio pradžioje“, – „Ūkininko patarėjo“ redakcijai sakė R. Zenevičienė.

Anot ūkininkės, jie kasmet pasodina apie 10 ha bulvių, tačiau šiemet, ko gero, pasodins pora hektarų daugiau, nes taip susiklostė sėjomaina. Bulves ūkininkai tręšia galvijų mėšlu, tik šiemet nedaug mėšlo turėjo, tad prieš sodinimą patręšė specialiomis bulvių trąšomis. Užpuolus kolorado vabalams, tenka purkšti augalus, nes kitaip šie pražudytų visą derlių.

„Sodiname įvairių veislių bulves, kurias rinkomės pirmiausia atsižvelgdami į atsparumą ligoms, krakmolingumą ir derlingumą. Iš ankstyvų veislių mūsų žemėse labai pasiteisino veislė ‘Nandina’ – užauginanti labai gero skonio bulves, iš kurių šeimininkės gali pagaminti skaniausius cepelinus, jos neskystos. Yra atsiradusių naujų gerų ankstyvų bulvių veislių, tačiau mes kitos neieškome, nes ‘Nandina’ patinka ir mums, ir pirkėjams. Kad ‘Nandina’ kuo greičiau užaugtų ir duotų gerą derlių, visą hektarą uždengiame agroplėvele“, – pasakojo ūkininkė.

Zenevičiai dar augina ‘Vineta’, ‘Conkordia’, ‘Laura’ ir ‘Queen Anne’ bulvių veisles. Sėklą perka iš sertifikuotų sėklininkystės ūkių, kad bulvės tikrai būtų sveikos ir atitiktų veislės standartus. Iš vieno hektaro ūkininkai bulvių kasimo kombainais prikasa apie 10 tonų bulvių.

Dėl bulvių realizavimo dzūkams problemų nekyla. „Prekiaujame Varėnos, Merkinės ir Alytaus turguose, tačiau didžioji dalis iškeliauja iš namų. Kai prasideda vėlyvosios, nuolatiniai ir nauji pirkėjai tiesiog ima plūsti į namus, nespėju net supakuoti ir nuvežti į turgų. Visą bulvių derlių parduodame per tris savaites, net pritrūksta“, – džiaugėsi bulvių paklausa R. Zenevičienė.

Varėniškiai bulviasodį baigia, o Lazdijų rajono smulkaus bulvių ūkio šeimininkai Rūta ir Darius Brindzai dar tik ruošiasi sodinti. „Esame pasiruošę bulvėmis užsodinti 3 ha, tačiau neskubame, laukdami, kol labiau įšils žemė, baigiame rūšiuoti sėklines bulves. Iki savaitgalio žadame baigti visus pasiruošimo darbus ir riedėsime į laukus“, – redakcijai pasakojo D. Brindza.

Šeima tradiciškai sodina daugelio lietuvių mėgstamą ‘Vineta’ bulvių veislę. Anot ūkininko, ši veislė patinka jam su žmona, jos pageidauja ir pirkėjai. Brindzai griežtai laikosi sėjomainos principų, todėl tame pačiame lauke bulves sodina tik prabėgus 3–4 metams. Tręšia tik organinėmis trąšomis – ūkyje laikomų mėsinių galvijų mėšlu.

„Bulves su uošvio pagalba sodiname lenkiška dviejų vagų sodinamąja, paskui apkaupiame kauptukais, jei reikia, kovojame su bulvių maru ir kolorado vabalais. Tikimės bulviasodį baigti per keletą dienų“, – optimistiškai į ateitį žvelgė D. Brindza.

Ankstyvosios vėlavo

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininko Martyno Laukaičio teigimu, ankstyvųjų bulvių sodinimas vėlavo, bet vėlyvesnių bulvių sodinimas vyksta laiku. Kėdai-nių r. ūkininkai šalyje bulviasodį pradeda pirmieji – pirmą balandžio dekadą, o suvalkiečiai – paskutinę. Sodinimo metu bulvėms nebūna per sausa. Iš pradžių drėgmės nelabai reikia, svarbu, kad būtų šilta, nes jos naudoja savo maistines medžiagas. Tinkama dirvos temperatūra bulvėms sodinti – 7–8 laipsniai šilumos.

„Per sezoną Lietuvoje užauginama per 300 tūkst. tonų prekinių bulvių – ankstyvųjų nedaug, pagal vartotojų poreikį, o pagrindinę dalį sudaro vidutinio ankstyvumo ir vėlyvos bulvės. Kasmet, nors ir nežymiai, Lietuvoje bulvių plotai traukiasi. Tai lemia dvi priežastys. Pirmoji – ūkininkams tampa nepelninga jas auginti ir jie bulvininkystę iškeičia į lengvesnes žemės ūkio šakas, nes bulvių auginimas sunkus, rizikingas darbas. Kita – mažėja bulvių valgytojų“, – ŪP akcentavo M. Laukaitis.

Anot LDAA valdybos pirmininko, Lietuvoje dominuoja olandiškos ir vokiškos bulvių veislės, kurias, turint gerus sandėlius, nesunku išlaikyti iki naujo derliaus. Jo nuomone, auginti bulves po plėvele gana rizikinga: jei leidžia oro sąlygos, galima neblogai uždirbti, tačiau užklupus pavasarinėms šalnoms, prarandamas visas derlius. Agroplėvelė apsaugo tik nuo lengvų šalnų, stipresnės šalnos bulves nušaldo.

Vasaros pradžioje

Kooperatinės bendrovės (KB) „Bulvių namai“, vienijančios 8 stambius bulvių augintojus, išsibarsčiusius po visą šalį, vadovas Remigijus Grumčius pritarė, kad bulviasodis pasibaigęs tik nedidelėje Lietuvos dalyje ir tebevyksta daugelyje ūkių, tačiau patikino, kad šviežio derliaus sulauksime įprastu laiku – vasaros pradžioje.

Per metus bendrovė užaugina ir realizuoja 14 tūkst. tonų bulvių. Priklausomai nuo metų, situacijos užsienio rinkose, derlių realizuoja Lietuvoje arba išveža į kitas Europos valstybes. Pernykštis derlius buvo realizuojamas tik Lietuvoje, nes Europoje bulvių pakako.

„Lietuviai gali užsiauginti pakankamą kiekį bulvių saviems poreikiams. Į Lietuvą iš užsienio ši daržovė įvežama dėl įvairovės ir žemesnių kainų, bet kai kurios paskirties bulvių mūsų šalyje trūksta“, – kalbėjo R. Grumčius.

Anot R. Grumčiaus, lietuviai gana konservatyvūs, todėl augina senesnes, laiko ir vartotojų patikrintas veisles, nors kai kurios naujos veislės irgi sėkmingai prigyja. „Kiekvienas klientas ir augintojas veisles atsirenka individualiai, pagal savo poreikius – kas nori lengvesnių salotoms, kas – turinčių daugiau sausųjų medžiagų, tinkančių tradiciniams patiekalams“, – redakcijai tvirtino R. Grumčius.

Jo nuomone, didžiausias problemas paskutinius kelerius metus ūkininkams, auginantiems bulves, kėlė gamtos sąlygos – sausra ir lietus. „Kuo toliau, tuo aiškiau, kad reikia geriau prisitaikyti prie greitai kintančių ir nepalankių gamtos sąlygų. Jei nuo ligų ir kenkėjų gali prevenciškai apsisaugoti, tai nuo gamtos to padaryti beveik neįmanoma“, – įsitikinęs KB „Bulvių namai“ vadovas R. Grumčius.

Zenevičių ūkio ir KB „Bulvių namai“ nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.