Bus galima kreiptis paramos apsisaugoti nuo vilkų

Reikšminga pagalba

Daugiau nei 30 metų ūkininkaujantys vieno didžiausio Lietuvoje avių ūkio savininkai Kristina ir Jūris Milišiūnai pastebi, kad vilkų populiacijos didėjimas lemia vis dažnėjančius išpuolius prieš gyvulius. „Apsisaugoti nuo vilkų nėra taip paprasta, nes tai labai gudrus gyvūnas – jei netoliese apsigyveno vilkas, kuris ragavęs avienos, išvengti išpuolių gali būti sudėtinga. Manau, šimtaprocentinė apsauga nuo vilkų iš viso neegzistuoja, nebent ištisus metus avis laikytum tvarte. Tačiau tai neįmanoma, nes žolė yra prieinamiausias pašaras, be to, ekologinių ūkių savininkai, kurių tiek avys, tiek ganyklos sertifikuotos, to daryti negali – yra įsipareigojusios laisvai ganyti. Apsaugos priemonės nuo plėšrūnų nemažai kainuoja, ypač avių augintojams, nes pajamos nėra didžiausios, todėl valstybės parama tampa labai reikšminga“, – teigia K. Milišiūnienė.

Pasak ūkininkės, parama turėtų pasinaudoti visi augintojai, kurių gyvuliams kyla grėsmė. „Patikimiausia apsauga ganiavos laikotarpiu yra aptvarai – kilnojami elektriniai piemenys, taip pat stacionarios aukštos tvoros. Už pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ gautą paramą savo ūkiui pirkome 120 cm aukščio elektrinę tinklo tvorą ir saulės baterijomis įkraunamus generatorius, kad būtų kuo mažiau rizikos, jog įtampa nutrūks ir avys bus užpultos“, – aiškina ūkininė.

Didžiausio Baltijos šalyse Tekselių veislyno savininkas Gintautas Činskis mano, kad teikiama parama yra didžiulė pagalba, tačiau ji galėtų būti labiau kompleksinė. „Manau, reikėtų remti ne tik aptvarų tvėrimą, sarginių šunų įsigijimą, bet atsižvelgti į naujausias technologijas ir senolių išmintį. Pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje už suteiktą paramą galima įsigyti dronus teritorijai stebėti“, – teigė ŪP pašnekovas.

Kompensuojama – aptvarai ir aviganiai

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad pagal intervencinę priemonę finansuojamas apsaugos priemonių, kurios skirtos apsaugoti gyvulius nuo vilkų, įsigijimas ir įsirengimas arba apsaugos priemonių kartu su aviganiu (aviganiais) įsigijimas ir įsirengimas.

Paramą galima gauti šioms apsaugos priemonėms:

• vieliniam elektriniam aptvarui ir (arba) jo dalims (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

• juostiniam elektriniam aptvarui ir (arba) jo dalims (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

• mobiliam tinkliniam elektriniam aptvarui ir (arba) jo dalims (apsaugai nuo prasikasimo netaikoma);

• stacionariam neelektriniam tinkliniam aptvarui ir jo dalims (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

• stacionariam neelektriniam tinkliniam aptvarui su elektrine juosta / viela, įtempta prieš aptvarą, ir jo dalims (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

• elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiui (-iams) ir (arba) jo (-ų) dalims;

• iki 4 mėnesių amžiaus aviganių, turinčių kilmės dokumentus, įsigijimo išlaidoms (gali būti įsigyjami ne daugiau kaip 2 aviganiai).

Labai svarbu, kad įsigytos apsaugos nuo plėšrūnų priemonės būtų įrengtos tinkamai, laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Dėl paramos apsaugoti gyvūnus nuo plėšrūnų gali kreiptis fiziniai asmenys (ne jaunesni nei 18 m.) ir juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir yra įregistravę žemės ūkio valdą, turintys avių, ožkų bei galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje. Pareiškėjas turi laikyti saugomų ūkinių gyvūnų, kuriuos perskaičiavus Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše pateiktais koeficientais ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, vidutinis metinis sutartinių gyvulių dydis turi būti ne mažesnis kaip 1. Pareiškėjai, kurie SG vidutinio metinio skaičiavimo laikotarpiu nelaikė saugomų ūkinių gyvūnų, turi turėti paraiškos teikimo datos duomenimis ne mažiau kaip 1 SG.

Parama teikiama toms investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose per pastaruosius 5 m. užregistruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų): I savivaldybių grupė (nustatyta 101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Telšių r., Utenos r., Vilniaus r.

• II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Zarasų r.

• III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., Jonavos r., Jurbarko r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kėdainių r., Kelmės r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r.

Paramos dydis

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad, didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui gali siekti:

10 000 Eur be PVM, kai parama teikiama aptvarų įsigijimui ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui ir įsirengimui;

12 000 be PVM, kai parama teikiama aptvarų įsigijimui ir elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui ir įsirengimui, bei aviganių šunų įsigijimui, kuriems nustatytas fiksuotasis įkainis:

• vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 1 000 Eur be PVM;

• vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 850 Eur be PVM.

Finansuojama 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM (išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas). Siekiant sumažinti administracinę naštą, nuo 5 iki 3 metų buvo sutrumpintas projekto kontrolės laikotarpis.

Paraiškų teikimas

Paramos paraiškos forma pateikiama NMA interneto svetainėse, adresu www.nma.lt. Paramos paraiškos NMA teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiamos naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Paramos paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ 2026 m. bus galima teikti 2 kartus nuo vasario 2 iki kovos 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 313/7