Bus kuriamas žemės sklypų rezervo fondas. Kaip valstybė gali rezervuoti savo pačios turtą?

Situaciją komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas prof. Viktoras PRANCKIETIS:

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar vasarą pateikė svarstyti Seimui Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais siūlyta sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį. Pasak jos, tai užtikrintų didelių valstybės teritorijų pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti ir sudarytų galimybes investuotojui rinktis iš konkrečių rezervuotų valstybinės žemės sklypų sąrašo. Pagrindinis Seimo komitetas, kuriame svarstytos šio įstatymo pataisos, buvo Ekonomikos komitetas, o tai svarstant mūsų KRK, kaip papildomame komitete, niekas negalėjo atsakyti į klausimus, ką reiškia tas rezervavimas ir ar tikrai esame praradę tiek investicijų. Nes jokių konkrečių faktų nepateikta, o sukurtas toks modelis, kad bus galima rezervuoti. Ir dabar ta žemė priklauso valstybei, ji yra valstybinė – taigi, kodėl valstybė dar turi iš savęs rezervuoti, visiškai neaišku. Mes komitete kalbėjome apie tai, kad reikėtų tokio projekto įgyvendinimą atidėti iki 2025 m. liepos 1 d., kad naujai atėjusi Vyriausybė galvotų kaip ir ši Vyriausybė, kad neatsitiktų taip, kad kitai Vyriausybei tai atrodys niekinis daiktas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra įspėjusi, kad valstybinės žemės rezervavimo kriterijai yra abstraktūs ir gali būti itin plačiai interpretuojami, o dalis jų gali būti pagrindžiami tik subjektyvia sprendimus priimančiųjų asmenų nuomone arba prielaidomis. STT teigia, kad šis projektas sudaro sąlygas nepagrįstai rezervuoti sklypus, kurių skaičius neribojamas, o jų infrastruktūrai įrengti skirtos lėšos gali būti panaudotos neracionaliai. Buvo apsispręsta, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų tuoj pat, nuo 2024-ųjų sausio 1-osios. Galbūt kažkas turi kokį nors tikslą vienam ar kitam objektui, ir gal jau galimai, pažadėjo žemę.

Šiuo metu yra tų laisvųjų ekonominių zonų, joms vietoj 500 ha rezervuota daugiau nei 1 000 ha. Todėl taip ir neaišku, kodėl reikia rezervuoti valstybinės žemės sklypus, pakartosiu jau trečią kartą, valstybei. Tai kažkoks keistas dalykas, o jeigu jau projektuotume investicijas ir jos jau tikrai galėtų ateiti, galiu pažymėti, kad investuotojai nebūtinai renkasi ten, kur jiems pasiūloma, jie renkasi pagal esamą infrastruktūrą. O kitas dalykas – renkasi patogias vietas dėl logistikos. Ir Pagėgiuose, ir Marijampolėje buvo skirta vieta laisvosioms ekonominėms zonoms, įrengta infrastruktūra, bet tais plotais niekas nepasinaudojo. Žinia, yra labai daug investuotojų, kai patys verslai susiranda žemę, kur jiems reikia, patys pasikeičia paskirtį ir toliau jau veikia kaip verslo vienetas, visiškai nelaukdami valstybės pamojimo pirštu, esą, „Ateikite“.

Galbūt tai ir yra gerai, bet ar tai tikrai išspręs kažkokią problemą, niekas neatsakė. Įstatymas tikrai keistas, nes rezervuojame iš valstybės valstybei. Nežinau, ar Lietuva jau galėjo prarasti 20 investuotojų, nes nė vieno konkretaus pavyzdžio EIM nepateikė. Šios ministerijos teigimu, Lietuva ne tik jau prarado 20 investuotojų, nes nebuvo jų poreikius atitinkančių sklypų, bet dėl to negauta 1,2 mlrd. Eur investicijų, neįdarbinta 5 tūkst. žmonių. Manau, kad tie investuotojai, kurie apsisprendžia čia ateiti, pirmiau viską išsiaiškina ir tik tada ateina, o ne todėl, kad kažkas kažko jiems nedavė. Negirdėjau, kad taip kas nors dejuotų, todėl netikiu tokiais pasakymais. Matyt, visa tai reikės spręsti dar ir būsimai Vyriausybei.

Valstybė yra pats blogiausias žemės savininkas, prasčiausiai prižiūrima žemė yra valstybinė žemė. Ne visada, bet daugeliu atvejų taip yra. Kita vertus, dar yra ir tokių valstybinės žemės plotų – tai 20, tai 30, tai 50 arų ir visokių trikampių bei keturkampių, atsiradusių tarp dirbamų laukų. O kadangi parašyta, kad tai valstybinė žemė, jos dabar ūkininkai netgi negali deklaruoti. Prieš porą savaičių KRK iškėliau diskusiją, kad reikia kažką keisti dokumentuose, kad žemdirbiai galėtų tą žemę deklaruoti, tai galų gale būtų ir tų pievų daugiau uždeklaruota. Dabar ta žemė įsiterpusi, žmonės ją prižiūri, nušienauja, bet deklaruoti negali. O čia tikrai reikėtų pokytį padaryti.

Prašėme Aplinkos ministerijos, kuri dabar perima žemės politiką, pasirašyti kokią nors strategiją dėl žemės politikos – ką parduodame, kiek parduodame ar parduodame, ir kad būtų aišku, kokią mes ateitį matome. Mes siūlėme, kad įsiterpę valstybiniai sklypai būtų parduoti tiems, kas juos gali naudoti, prižiūrėti, kad atitiktų žemės ūkio paskirties žemės paskirtį.

Redakcijos ir 123 rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.