Būsimas finansavimas – tarp fantazijų ir akibrokštų

Naikinami BŽŪP fondai

Būsimajam laikotarpiui BŽŪP finansavimas Lietuvos ūkininkų pajamų rėmimui nukerpamas maždaug 20 proc. – nuo dabartiniam laikotarpiui skirtų 5 485,2 mln. Eur mažėja iki 4 386,5 mln. Eur. Tvirtinama, kad tai yra apsaugota ir neliečiama BŽŪP paramos suma, kurios negalima bus perkelti į kitas politikos sritis ar perskirstyti. Nors, siekiant iki 2034 m. priartėti prie ES tiesioginių išmokų dydžio ir išlaikyti kaimo plėtros finansavimą 2021–2027 m. lygyje, preliminariais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) skaičiavimais, Lietuvai yra reikalingas apie 6,5 mlrd. Eur biudžetas.

Dar daugiau dėmesio bus skiriama žaliajai architektūrai, daugiau bus remiami jaunieji ūkininkai, skatinami naujieji, smulkieji ir mišriąją gamybą vystantys ūkininkai, o pensinio amžiaus žemdirbių laukia akibrokštas – jei gauni pensiją, išmokų nematysi. Taip pat planuojamas privalomas išmokų mažinimas ir ribojimas. „Mūsų visų laukia didelės reformos“, – Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), pristatydama Europos Komisijos (EK) pasiūlymus 2028–2034 m. laikotarpiui, tvirtino ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.

Yra naikinami BŽŪP fondai, įsteigiamas didžiulis naujas – Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondas. Atitinkamai nebelieka ir dviejų paramos ramsčių bei atskiro žemės ūkio strateginio dokumento. Anot ŽŪM atstovės, bus vienas strateginis dokumentas visai valstybei – Nacionalinės ir regioninės partnerystės (NRP) planas, už kurio rengimą bus atsakinga Finansų ministerija, o visos kitos ministerijos bus rengimo dalis.

Daugiau lėšų aplinkosaugai

Naujuoju laikotarpiu dabartinę bazinę išmoką, perskirstymo išmokas ir jaunųjų ūkininkų išmokas keis nauja su plotu susijusi pajamų parama – DABIS. Numatoma, kad DABIS išmokos bus privalomai pamažu mažinamos ir nustatoma maksimali išmokų suma ūkiui – 100 tūkst. Eur per metus. „Nauja tai, kad su plotu susijusi pajamų parama galės būti diferencijuojama pagal ūkio dydį, vietovę, ūkininkavimo tipą, lytį ir pan. Ji bus privaloma jauniesiems ūkininkams remti. Dar viena naujovė – vidutinė DABIS išmoka, kuri sudarys 130–240 Eur/ha. Taip yra pasiūlyme, bet dar gali keistis, tai – vidutinė išmoka, vadinasi, gali būti ir mažiau“, – dėmesį atkreipė J. Stakėnienė. Ji aiškino, kad sumažintų išmokų suma galės grįžti į tą pačią DABIS, o papildomi pinigai bus skiriami naujiems, jauniesiems ūkininkams, moterims, šeimoms, smulkiesiems ir mišriesiems ūkiams ar kt.

Į akibrokštą panašus EK siūlymas vėliausiai nuo 2032 m. nemokėti DABIS išmokų valstybės pensiją gaunantiems pensinio amžiaus ūkininkams. ŽŪM atstovės nuomone, toks labai nepatrauklus sumanymas turėtų sunkiai skintis kelią į priekį, o galbūt ir neprasiskins, nes dėl pensininkų eliminavimo iš paramos schemos jau paprieštaravo 18 ES valstybių narių.

Išlieka susietoji parama, agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiksmai, išmoka už gamtines ar kitokias specifines, su vietove susijusiais kliūtis, galės būti skiriamos išmokos už įvairius ribojimus, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijas ir kt. Taip pat numatytos išmokos smulkiesiems ūkiams, parama rizikos valdymo priemonėms, jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimui, kaimo verslo kūrimui ir smulkiųjų ūkių plėtrai, išlieka sektorinės priemonės, atsiranda naujovė – parama ūkininkių pavadavimo paslaugoms.

Ūkininkams ir miško savininkams bus skiriama parama investicijoms. Patrauklus paramos intensyvumas: visiems iki 75 proc., o jauniesiems ūkininkams – iki 85 proc. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad bus galimos gamybinės ir negamybinės investicijos.

Prioritetas sutelkiamas į jaunuosius ūkininkus – įsikūrimo parama pakeliama iki 300 tūkst. Eur, bus kartų kaitos strategija ir „Startinis“ priemonių rinkinys, siekiant palengvinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, prieigą prie žemės ir kapitalo, žinių.

„Liūdna, kad rezervuotos paramos nelieka LEADER programai, kaip sako EK atstovai, LEADER turės parodyti savo raumenis. Už borto lieka ir Europos inovacijų partnerystė, mokymas ir konsultavimas, „mokyklų programa“. Tačiau šios priemonės turės būti įgyvendinamos ir teks konkuruoti dėl paramos su kitomis ekonomikos sritimis, nes joms pinigai nerezervuojami. Tai tikrai bus nelengva“, – akcentavo J. Stakėnienė.

Žaliajai architektūrai dėmesio kaip tik nestigs, tam bus skiriama dar daugiau lėšų – 43 proc. NRP plano biudžeto planuojama skirti aplinkosaugai ir klimato reikalams. Svarbu tai, kad, įgyvendindamos agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiksmų priemones, valstybės turės pridėti bent 30 proc. savo lėšų.

Panašu į genocidą

„Ko reikėtų, kad naujuoju laikotarpiu būtum patenkintas? Tai pirmiausia turi būti smulkusis, jaunas ar naujas ir ne pensinio amžiaus ūkininkas ir moteris, tada galėsi gauti paramą ir džiaugtis be gamybos“, – lakoniškai ir kiek ironiškai KRK savo įspūdį apie būsimos paramos skirstymo principus išsakė KRK narys Viktoras Pranckietis. Jis kartu kėlė klausimą, kokios gali būti investicijos negamybiniuose ūkiuose – gal investicijos į orą?

Briuselio siūlomą naujojo laikotarpio finansinę architektūrą be užuolankų kritikavo ir patys ūkininkai bei jų organizacijų atstovai. Rokiškio r. ūkininkas Stasys Jasiūnas įsitikinęs, jog besitęsianti politika ir kryptis, kad ūkininkams būtų mažinama parama, atsisuks kitu lazdos galu. „Valgyti žmonėms reikės, o žemės ūkio gamyba, manau, nepadidės. Tai panašu į žemės ūkio genocidą ir norą nuvaryti nuo žemės. Ir, aišku, kalbama ne vien apie Lietuvos, bet apie visos ES ūkininkus. Nežinau, gal čia bus paranku koncernams, kurie viską perims ir sėkmingai valdys. Gali baigtis tuo, kad dalis ūkininkų emigruos, o senesni atsisakys žemės ūkio gamybos“, – perspėjo rokiškėnas.

Jis užsiminė, kad ir dabar žemės ūkyje reikalai prasti ir jie tik prastėja. „Tikrai nėra gerai. Grūdų, rapsų supirkimo kainos jau nebeatperka išlaidų trąšoms, chemikalams ir kt. – yra akivaizdus minusas. O kur dar gamtos sąlygos – anksčiau buvo sausros, o šiemet skandino, dar blogiau, regis, nei buvo per sausrą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė S. Jasiūnas.

Jis neprieštarautų, kad prioritetas būtų teikiamas jauniesiems ūkininkams, tačiau abejojo, ar tai duos norimos naudos. „Gerai būtų pritraukti jaunimą į žemės ūkį, bet kur jo rasi? Be to, dabar imtis ūkininkavimo taip, kaip mes pradėjome prieš trisdešimt metų, beveik neįmanoma, nebent perimant ūkį. Tada buvo kitos sąlygos, nors ir nedaug gamindami ūkiai buvo rentabilūs, o dabar – kad tik išgyventume ir išsilaikytume. Gal tiems žemdirbiams, kurie dirba našiose žemėse, šis tas ir lieka, o pas mus, kur žemės našumas tesudaro 32 balus, matyt, netrukus teks patiems liautis ūkininkauti“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

S. Jasiūnas neslėpė, kad jam juokingai atrodo siūlymas neduoti išmokų pensinio amžiaus ūkininkams. Anot jo, reikėtų tik pasidžiaugti, kad pensininkai dar dirba. Kita vertus, koks ryšys tarp pensijos, kurią žmogus per gyvenimą yra uždirbęs ir mokėjęs reikiamas įmokas, ir tiesioginių išmokų, kurios skirtos ūkio pajamoms palaikyti?

Fantazuotojų pasiūlymai

„Optimizmo nėra, visos valdžios – nuo Briuselio iki Vilniaus – visą laiką darė nesąmones, o mes, ūkininkai, ieškojome būdų, kaip prisitaikyti ir toliau ūkininkauti. Faktas, kad gyvename iliuzijų pasaulyje“, – ŪP konstatavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas, Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas.

Jam nesuprantamas siūlymas nemokėti išmokų pensijas gaunantiems ūkininkams. „O uždarosioms akcinėms bendrovėms, žemės ūkio įmonėms išmokas mokės, nors jų vadovai ir kiti bus pensinio amžiaus? Vyresni ūkininkai įsteigs UAB ir gaus paramą, tad ko verti tokie pokyčiai? Ar norima prikurti tik papildomų rūpesčių ir trukdžių? Jie, matyt, patys nesuvokia, ką siūlo, nes tai yra absurdiški dalykai“, – stebėjosi ūkininkas.

A. Bardauskas sakė pristingantis argumentų, kodėl reikėtų iš tiesioginės parmos eliminuoti pensinio amžiaus ūkininkus. „Jeigu žmogus turi sveikatos, tegul dirba, kam jį nurašyti? Galop koks skirtumas, jaunas ūkininkas, bendrovė, kooperatyvas ar senjoras dirba žemę ir laikosi nustatytų reikalavimų? Jeigu visi laikosi vienodų kriterijų, kodėl vieniems išmokas reikia duoti, o kitiems – ne?“ – diskriminaciją įžvelgė LŽŪBA viceprezidentas.

Jam į fantazijas panašus ir skelbiamas siekis į žemės ūkį pritraukti daugiau jaunųjų ūkininkų. „Tie jauni žmonės, kurie nori ir gali, ateina į žemės ūkį. Nereikia būti fantazuotojais ir galvoti, kad skyrus kažkiek daugiau paramos įsikūrimui ar daugiau eurų už 1 ha, jaunimas puls ūkininkauti. Jeigu kas pasiūlytų jaunajam ūkininkui, neturinčiam žemės, pirkti 300–400 ha ūkį su pastatais ir pan., reikėtų nemažos sumos. Kas jam duos tiek pinigų?“ – svarstė ŪP pašnekovas.

Lydės bankrotai

Radviliškio r. ūkininkaujantis Rimantas Garuckas pastebėjo, kad gyvenimas parodys, kaip viskas klostysis, tačiau jau dabar aišku, jog žemdirbiai turės dar kruopščiau skaičiuoti ir nesiskirti su skaičiuotuvu. Ir anksčiau ūkininkai tai darė, o dabar teks dar atsakingiau viską vertinti.

„Visgi nesakyčiau, kad čia didelė tragedija, labai juodomis spalvomis visko netapyčiau. Aišku, yra ir bus sunku, kainos mažos, bet lemia rinka, jeigu netilpsime į gamybos savikainą, bus blogai. Pasižiūrėkime, kiek verslininkų bankrutuoja, niekas neklausia, ar verslas yra geras, ar blogas, tai ateina ir į mūsų namus“, – konstatavo ŪP pašnekovas. Kartu pridūrė, kad galbūt dėl sunkesnių laikų pagaliau nustos kilti žemės pardavimo ir jos nuomos kainos.

Popieriniai ūkininkai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.