Būstai nešyla – problemos kaista

Dingo briketai

Ukmergės r. nedidelį ūkį prižiūrinčiam Viliui Daruliui šiųmetis speigas sukėlė nemažai nerimo. Spaudžiant šalčiui, krosnį teko kūrenti kur kas intensyviau nei įprastai, todėl briketų atsargos greitai išseko, o prekyboje jų nebuvo. „Po savaitės briketų atsirado, tačiau jų kaina buvo dvigubai didesnė. Pernai pjuvenų briketų padėklas, sveriantis apie 960 kg, kainavo apie 220 Eur, o dabar jis kainuoja 400 Eur ir daugiau. Jei vasaris bus toks šaltas kaip sausis, šio kiekio pakaks tik mėnesiui“, – esamą situaciją apibūdino garbaus amžiaus vyras. Jis stebėjosi, kad kaimyninėje Lenkijoje briketų netrūko, o jų pasirinkimas buvo didelis: pigiausi, pagaminti iš saulėgrąžų lukštų, kainavo 80–120 Eur/t.

„Lenkijoje yra ir kokoso lukštų, ir kitokių briketų. Mano pažįstami jų atsivežė. Ten viskas pigiau, ten briketai nedingo. O kas pasidarė Lietuvoje? Ar tai karteliniai susitarimai tų, kurie juos gamina? Ar nebus taip, kad dabar jie padarė didžiausią kainą, žiūrės, ar žmonės perka, o paskui tą kainą ir paliks? Kokią mes išeitį rasime? Jei kainos bus tokios aukštos, nebepirksime briketų, reikės malkas ruošti“, – apmaudo neslėpė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

ŪP, pasižvalgęs po Lenkijos rinką, įsitikino, kad ten yra daug įmonių, gaminančių modernų biokurą – saulėgrąžų lukštų briketus. Įmonės „Polish Pellet Group“ interneto svetainėje rašoma, kad saulėgrąžų briketai pasižymi didele kaloringumo verte ir tinka beveik visoms kietojo kuro krosnims bei katilams. Jie gali būti naudojami tiek privačių namų šildymui, tiek pramonėje. Sudegę pelenai yra puiki trąša ir gali būti nešami net į gėlynus. Lenkijoje saulėgrąžų lukštų briketai kainuoja 120–200 Eur/t.

Trūko žaliavų

Nors kaimyninėje Lenkijoje briketų pasirinkimas buvo ir tebėra didelis, o kainos mažesnės, Lietuvos gamintojai pasakojo, kad dėl žaliavų trūkumo briketų pasiūla neatitiko paklausos. Bendrovės „Strielčių lentpjūvė“, gaminančios ekologišką kurą, vadybininkas Paulius Zagurskas ŪP sakė, kad pastaraisiais metais žmonės atsipalaidavo, nebesiruošia žiemos šalčiams, kaip tai darydavo anksčiau. „Žmonės sandėlius pildo be rezervo, tik minimaliai, galvodami, gal pratemps žiemą. Jei briketų pritrūkdavo, nusipirkdavo prekybos centruose. Atėjus dideliems šalčiams, briketų suvartojimas išaugo 1,5–2 kartus, todėl jų pritrūkome. Trūko ir žaliavų. Jų paruošėjai nepagamino reikiamo kiekio. Mums, kaip gamintojams, per speigus taip pat buvo didelis iššūkis gaminti, todėl negaminome. Visi niuansai susidėjo ir ta eilutė atėjo iki kliento“, – kalbėjo vadybininkas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pavasarį, vasarą ir rudenį, kai buvo laikas ruoštis ateinančiam sezonui, briketai kainavo pigiau. Žiemą žaliavos brangsta visada, o ypač šią žiemą, kai buvo jų trūkumas. „Žaliavų kaina kilo į kosmines aukštumas, nes esant šalčiams labai sunku dirbti – įranga lūžta ir pan. Kiekvienam gamintojui tos pačios problemos. Vartotojams tai – pamoka, kad briketus reikia pirkti anksčiau, nes gamintojai nesandėliuoja didelių kiekių, kurių užtektų visiems visą žiemą, kadangi dažnais atvejais žiemą pardavimai nebūna dideli“, – paaiškino P. Zagurskas.

Vieno didžiausių biokuro gamintojų Lietuvoje – „Bio Wood“ – savininkas Albinas Monstavičius redakcijai paantrino, kad visiems gamintojams situacija buvo vienoda. Jis vardijo transporto, kelių, lentpjūvių ir kt. problemas. „Trūko atliekinės medienos, ją reikėjo džiovinti, sąnaudos buvo 2–3 kartus didesnės, nei įprasta. Elektros kaina – aukšta – 65 ct/kWh. Dar tokių kainų nėra buvę. Kai karas prasidėjo, elektros kaina buvo 40 ct/kWh. Tai tokie veiksniai turėjo įtakos briketų kainai“, – vardijo A. Monstavičius. Jis ramino vartotojus, keliančius paniką, ir tvirtino, kad briketų pardavimo kainos normalizuosis.

Procesas įsibėgėjo

Rinkos ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų atsisako kietojo kuro katilų ir nebenaudoja briketų, granulių ar malkų. Kaip skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA), Lietuvos gyventojai rodo didelį susidomėjimą aplinkai nekenksmingais sprendimais – pasinaudodami valstybės dotacijomis, jie sparčiai keičia turimus taršius šildymo katilus į efektyvesnius ir mažiau taršius įrenginius. „Beveik 13 tūkst. Lietuvos gyventojų jau įsirengė atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, jiems jau išmokėta beveik 43 mln. Eur. Ši tendencija ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir padeda gyventojams taupyti išlaidas energijai“, – informuoja LEA.

Nors statistika rodo spartų perėjimą prie efektyvesnių ir mažiau taršių šildymo įrenginių, reali patirtis rodo, kad jie ne visada veikia idealiai. Apie tai ŪP skaitytojai pasakojo ne vieną istoriją. „Aš galiu pasakyti tik vieną dalyką, kad jei namas statomas be kamino, tai, pasistatęs naujus įrenginius, gali labai stipriai nudegti nagus. Per šalčius tikrąja ta žodžio prasme jie gali likti „ant ledo“, nes įrenginiai užšąla ir neveikia. Jie tiesiog užgęsta... O sakoma, kad jie patys ekonomiškiausi. Jiems juk elektros nemažai reikia. Kas turi pinigų, tai tegu leidžia juos vėjais. O juk visais gyvenimo atvejais geriausia yra malkomis kūrenama krosnis“, – ŪP sakė ukmergiškis fotomenininkas Albinas Kuliešis, užšalusius šildymo įrenginius užfiksavęs savo nuotraukose.

Papasakojo istorijų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.