Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų iš Socialinio klimato fondo

„Didelė dalis Lietuvos gyventojų yra įsikūrę energiškai neefektyviuose namuose – net 67 proc. visų gyvenamųjų pastatų priklauso D arba žemesnei energinio naudingumo klasei. Plane numatytos investicijos bus skirtos tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos sumažinti energijos suvartojimą, išlaidas šildymui bei pagerinti gyvenimo sąlygas“, – teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Renovacijos priemonės bus orientuotos į gyventojus, turinčius teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Jiems bus taikomas itin aukštas paramos intensyvumas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, todėl renovacija taps pasiekiama ir tiems žmonėms, kurie iki šiol neturėjo finansinių galimybių imtis tokių investicijų.

Plane taip pat numatyta parama individualių namų savininkams. Vienbučių ir dvibučių namų kompleksinei bei dalinei renovacijai skirta daugiau kaip 100 mln. eurų. Planuojama, kad įvairiomis paramos formomis pasinaudos beveik 4 tūkst. mažas pajamas gaunančių  būstų savininkų.

Dar viena svarbi būsto prieinamumo kryptis – socialinio būsto fondo plėtra. Šiai priemonei numatyta daugiau kaip 35 mln. eurų. Už šias lėšas bus statomi arba rinkoje įsigyjami nauji A++ energinio naudingumo klasės socialiniai būstai, kurie papildys savivaldybių fondą 278 naujais būstais ir suteiks daugiau galimybių šeimoms bei asmenims, laukiantiems socialinio būsto.

Pasinaudoti parama padės regioniniai centrai

Siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų žmones kuo paprasčiau ir greičiau, plane numatytas naujas pagalbos mechanizmas – Energijos taupymo konsultacijų centrų steigimas. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) bus atsakinga už 10 tokių regioninių centrų, veikiančių „vieno langelio“ principu.

Šiuose centruose gyventojai galės gauti nemokamas konsultacijas apie renovacijos galimybes, energijos taupymo sprendimus, atsinaujinančius energijos išteklius bei visas Socialinio klimato fondo finansuojamas priemones.

Planuojama, kad iki 2032 m. konsultacijomis pasinaudos apie 93,6 tūkst. gyventojų. Tokiu būdu bus mažinami informaciniai barjerai, kurie dažnai tampa pagrindine kliūtimi pasinaudoti valstybės parama.

Plane – beveik 900 mln. eurų investicijų

Socialinis klimato planas nustato, kaip Lietuvoje bus naudojamos Socialinio klimato fondo lėšos. Iš šio fondo Lietuvai iš viso numatyta skirti apie 663 mln. eurų ES lėšų, kurios kartu su nacionaliniu prisidėjimu sudaro apie 884 mln. eurų investicijų iki 2032 m. gruodžio 31 d.

Socialinį klimato planą rengė Aplinkos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Lietuva taps antrąja Europos Sąjungos valstybe po Švedijos, sulaukusia tokio Europos Komisijos sprendimo, tačiau Lietuvos planas išsiskiria savo apimtimi ir ambicija – jame numatyta keliolika priemonių, skirtų mažinti žaliosios pertvarkos poveikį pažeidžiamiausiems gyventojams ir kartu didinti jų gyvenimo kokybę.

Rengiant Socialinio klimato plano projektą vyko kelių etapų viešosios konsultacijos. Jose dalyvavo apie 100 atstovų iš beveik 60 organizacijų, įskaitant ministerijas, savivaldybes, verslo, profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovus.

Patvirtintą planą galima rasti čia.

AM informacija