Buvęs veterinaras kovoja dėl konfiskuotų šunų

„Labiausiai skauda širdį, kad negaliu jų net aplankyti“, – prisipažįsta buvęs veterinarijos gydytojas, daugelį metų dirbęs kolūkio veterinaru ir iki šiol įsitikinęs, kad jo augintiniai buvo prižiūrimi tinkamai. 

Vyras mano, kad visa ši istorija prasidėjo ne dėl netinkamos gyvūnų priežiūros, o dėl buvusios kaimynės skundų. Pasak jo, būtent jie lėmė, kad vieną rytą į sodybą atvyko VMVT pareigūnai, lydimi Savivaldybės atstovų, policijos pareigūnų ir gyvūnų globos organizacijos darbuotojų. 

V. Tvaronas ir jo sutuoktinė Laura tikina, kad pareigūnai pasirodė anksti ryte, kai jie dar nebuvo spėję atlikti įprastų rytinių darbų. 

„Mus apkaltino, kad dubenyse nėra vandens ir sauso pašaro. Tačiau mes savo šunų kombinuotaisiais pašarais nešeriame. Šaldikliai pilni galvijų mėsos ir kaulų. Tą rytą šunis buvau pagirdęs pieno išrūgomis, todėl dubenys buvo tušti. Vandens dar nebuvome spėję pripilti“, – pasakojo augintinių netekęs vyras.

Konfliktas prasidėjo po kaimynės šuns žūties 

Krinčinietis prisipažino, kad jo veterinarijos praktikos licencija jau nebegalioja, tačiau miestelio gyventojai, ištikus bėdai, vis dar kreipiasi į jį pagalbos. 

Pasak V. Tvarono, praėjusiais metais į jį kreipėsi netoliese gyvenanti kaimynė dėl susirgusio šuns. Buvęs veterinarijos gydytojas apžiūrėjo keturkojį ir patarė, kokių vaistų jam duoti. Tačiau seno šuns liga buvo rimta ir po kelių dienų gyvūnas nugaišo. Vyras įsitikinęs, kad būtent po šio įvykio prasidėjo konfliktas su kaimyne. Jo teigimu, moteris ėmė kaltinti jį tyčia nunuodijus jos augintinį. 

VMVT administracinio nusižengimo protokolo medžiagoje nurodoma, kad dar kovo mėnesį tarnyba sulaukė skundo dėl galimai netinkamo V. Tvarono elgesio su veisiamais šunimis. 

„Noriu pranešti apie vyrą, kuris gyvena Pasvalio rajone ir kasmet veisia šuniukus bei nelegaliai juos pardavinėja. Paskambinus ir apsimestinai susidomėjus pirkimu teigiama, kad šuniukai turi dokumentus, tačiau atvykus į vietą paaiškėja, jog nėra nei dokumentų, nei skiepų. Parduodami dar dviejų mėnesių neturintys šuniukai. Belgų malinua veislės šuniukai parduodami po 450 eurų. Jie laikomi lauko sąlygomis, maitinami nekokybišku maistu. Tokios veislės šunims turi būti sudarytos visai kitokios sąlygos. Todėl noriu pranešti apie vyrą, užsiimantį nelegalia veikla. Pridedu nuotraukas ir telefono numerį“, – rašoma anoniminiame skunde, kuriame gausu gramatinių klaidų.

Dokumentų atsisako patys pirkėjai 

V. Tvaronas, pritardamas sutuoktinei Laurai, aiškino, kad kilmės dokumentų įforminimas kainuoja nemažus pinigus, todėl gerokai padidėja ir šuniukų kaina. 

„Mes galime sutvarkyti dokumentus, tačiau dauguma būsimų šeimininkų patys prašo to nedaryti. Kadangi jie neketina su augintiniais dalyvauti parodose ar užsiimti veisimu, nori sutaupyti. Šuniukus parduodame tik tada, kai jie tampa savarankiški ir gali gyventi be motinos“, – aiškino šunų veisėjai. 

Krinčiniečiai turi savo paaiškinimą ir dėl kai kurių šunų sužalojimų. Pasak jų, jie priglaudė sužeistas kales, kad išgelbėtų jas nuo dar liūdnesnio likimo. Anot sutuoktinių, jagdterjerai yra medžiokliniai šunys, todėl medžioklių metu neretai patiria sunkių traumų. V. Tvaronas teigė šiuos gyvūnus įsigijęs iš medžiotojų ir priglaudęs savo sodyboje. 

Sutuoktiniams ypač skaudu, kad kartu su kalėmis buvo išvežti ir jų šuniukai. Pasak jų, trejų metų dukra buvo labai prisirišusi prie augintinių. Nors tą dieną jie prašė pareigūnų palikti bent vieną šuniuką mergaitei, į šį prašymą, jų teigimu, nebuvo atsižvelgta. 

Dabar sutuoktiniai norėtų bent aplankyti augintinius, atvežti jiems skanėstų ar trumpam išvesti pasivaikščioti. Tačiau gyvūnų globos organizacijos „Mažas draugas“ įkūrėja Anželika Jaškūnienė, kurios globai perduoti konfiskuoti šunys, sako, kad kol vyksta administracinis procesas, to daryti negalima.

Šeimininkams augintinių lankyti neleidžiama 

Telefonu kalbinta A. Jaškūnienė laikraščio „Darbas“ korespondentei sakė, kad kol nėra galutinio teismo sprendimo, buvusiems šeimininkams prie paimtų gyvūnų artintis negalima. 

„Aš tik pasirašiau šunų paėmimo ir priėmimo aktą bei paėmiau juos iš sodybos, kurioje buvo auginami ir veisiami košmariškomis sąlygomis. Dabar už šunis atsakau aš ir gyvena jie pas laikinus globėjus. Kol negausiu teismo sprendimo, kad šunys turi būti grąžinti šeimininkui, tikrai nesakysiu, kur jie yra. Galiu tik patikinti, kad jie gyvena puikiomis sąlygomis ir jaučiasi gerai“, – kategoriškai kalbėjo gyvūnų globėja. 

A. Jaškūnienei antrino ir Pasvalio rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Apolonija Lindienė. Ji paaiškino, kad, vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Savivaldybė yra atsakinga už gyvūnų paėmimą ir jų apgyvendinimą, kai jie paimami iš neatsakingų šeimininkų. Šiuo atveju konfiskuoti šunys buvo perduoti gyvūnų globos organizacijos „Mažas draugas“ globai.

„Kaip vaiko teisių specialistai paima vaikus iš nesaugios aplinkos ir apgyvendina juos pas laikinus globėjus, taip ir paimti šunys šiuo metu yra laikinai globojami“, – sakė specialistė. 

Pasak A. Lindienės, paimtų šunų likimas dar nėra aiškus. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, spręs dėl tolesnio jų likimo. Augintiniai gali būti grąžinti šeimininkui arba konfiskuoti galutinai. Kol vyksta tyrimas, buvusiam šeimininkui prie paimtų augintinių artintis negalima. 

V. Tvaronui pareigūnai nustatė ir dar vieną pažeidimą. Vyras nebuvo deklaravęs laikomų kiaulių. 

„Pas Kėdainių rajone gyvenantį draugą nugaišo besiparšiuojanti kiaulė. Liko septyni vos gimę paršiukai, todėl jis pasiūlė pabandyti juos užauginti. Kai parsivežiau, jie buvo vos gimę, todėl su žmona keldavomės naktimis jų maitinti. Vis dėlto du neišgyveno. Mes po miškus nevaikštome, todėl jos tikrai negalėjo užsikrėsti afrikiniu kiaulių maru. Iš visų kiaulių paėmiau kraujo mėginius, kad įrodyčiau, jog jos sveikos“, – pasakojo buvęs veterinarijos gydytojas.

Savo tiesą gins teisme 

Kadangi šunų veisėjui gresia tūkstantinės baudos, V. Tvaronas ieško advokato, kad teisme galėtų įrodyti savo tiesą ir susigrąžinti paimtus augintinius. 

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad V. Tvaronas pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo. Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 30 iki 120 eurų. 

Taip pat jam surašytas protokolas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Už tokį pažeidimą įstatymas numato baudą nuo 150 iki 2 tūkst. eurų. 

Dar vienas pažeidimas susijęs su trukdymu įstatymų įgaliotiems pareigūnams atlikti savo pareigas. Už tai gali būti skirta bauda nuo 80 iki 700 eurų. 

Galutinį sprendimą šioje istorijoje priims teismas. Nuo jo priklausys ne tik tai, kokio dydžio baudos bus skirtos V. Tvaronui, bet ir ar šeši konfiskuoti šunys kada nors sugrįš į sodybą Krinčine. Kol kas buvęs veterinarijos gydytojas tikina neketinantis pasiduoti ir viliasi, kad teisme jam pavyks įrodyti savo tiesą.

Vita SAVICKIENĖ / „Darbas“