BŽŪP padeda išlaikyti ūkininkavimą

Vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra tos, kuriose sąlygos ūkininkauti mažiau palankios, dėl aukščio virš jūros lygio, nuolydžio, sausrų, žemos temperatūros, nepalankios struktūros ir akmenuotumo. Šioms vietovėms taip pat gali daryti poveikį kiti veiksniai, dėl kurių kyla didesnė žemės apleidimo rizika. Vietovės, kuriose esama gamtinių kliūčių, užima 59 proc. ES naudojamos žemės ūkio paskirties žemės.

Tokiose vietovėse veiklą vykdantys ūkininkai, kaip kompensaciją už nepatogumus dėl kliūčių, iš BŽŪP gali gauti vidutinės metinės išmokos už hektarą priedą. 2023–2027 m. laikotarpiu parama nepalankių vietovių ūkininkams teikiama pagal 23 BŽŪP strateginius planus, kurių planuojamos viešosios išlaidos sudaro 18,7 milijardo eurų ir apima 47 milijonus hektarų. Ši suma sudaro 17 proc. viso kaimo plėtros finansavimo ir 6 proc. viso BŽŪP finansavimo. Apskritai išmokos padeda išlaikyti ekstensyvias ir mažai sąnaudų reikalaujančias ūkininkavimo sistemas, kurios nors yra ekonomiškai mažiau efektyvios, bet leidžia gaminti maistą ir pašarus nepalankiose vietovėse.

Komisija, remdamasi ES ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, dabar pirmą kartą atliko komercinių ūkių, kuriuose esama gamtinių kliūčių, apžvalgą ir socialinius, ekonominius bei aplinkosauginius ypatumus palygino su įprastais ūkiais.

Palyginti su kitais, gamtinių kliūčių turintys ūkiai ekonomiškai yra vidutiniškai silpnesni, jų pajamos mažesnės, ekonominis dydis mažesnis, ir jie gauna didesnes subsidijas už hektarą. Nepaisant didelės BŽŪP paramos, pajamų skirtumas tarp vienų ir kitų ūkių išlieka didelis: kalnuotose vietovėse jis siekia 20,4 proc., ne kalnų vietovėse – 26,5 proc. Be valstybės paramos didelė dalis šių ūkių turėtų nutraukti savo veiklą.

Aplinkosauginiu požiūriu, su gamtinėmis kliūtimis susiduriantys ūkiai naudoja mažiau mineralinių trąšų ir pesticidų. Lauko kultūroms kalnų vietovėse ir ne kalnų vietovėse seikėjama atitinkamai 55 % ir 26 % mažiau mineralinių azoto trąšų nei tos pačios specializacijos ūkiuose vietovėse, kuriose nėra gamtinių kliūčių. Tokių pat skirtingų grupių daugiamečių augalų augintojai pesticidų ir kitų augalų apsaugos produktų sunaudoja (skaičiuojant  1 ha) 56 proc. ir 49 proc. mažiau. Tai reiškia ir mažesnes išlaidas.

Be to, ūkiuose, esančiuose ūkininkauti nepalankiose vietovėse, didesnę dalį užima baltyminiai augalai, pievos ir pūdymai, o šis žemės naudojimas yra naudingesnis aplinkai ir biologinei įvairovei. Baltyminiai augalai gerina dirvožemio derlingumą ir mažina sintetinių trąšų poreikį. Pūdymas ir pievos mažina dirvožemio erozijos riziką, palaiko biologinę įvairovę, gerina dirvožemio biofizines savybes ir prisideda prie kraštovaizdžio išsaugojimo. Be to, pasėlių įvairinimas yra svarbi agroekologinė praktika, teigiamai veikianti aplinkosaugos veiksnius, tarp jų biologinę įvairovę, apdulkinimą, kenkėjų kontrolę, maistinių medžiagų apykaitą, dirvožemio derlingumą ir vandens reguliavimą. Nekalnuotose gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse pasėlių įvairinimas yra didesnis palyginti su kitais ūkiais.

Daugiau kaip 60 tipų buveinių, saugomų pagal Buveinių direktyvą, yra priklausomos nuo žemės ūkio veiklos arba iš jos gali gauti naudos kylant grėsmei dėl žemės apleidimo. Nutraukus žemės ūkio veiklą, pablogėtų buveinių ekologinė būklė. Tai ne tik neigiamai paveiktų ekosistemas, bet ir būtų prarasti vertingi tradiciniai kraštovaizdžiai, taip pat tradiciniai materialūs ir nematerialūs elementai.

Leidus ūkiams nutraukti žemės ūkio veiklą, tikėtina, kad ES apskritai sumažėtų maisto gamyba ir dėl to suintensyvėtų ir taip intensyviai dirbami žemės ūkio paskirties žemės plotai. Todėl ūkininkų pajamų rėmimas yra labai svarbus.

EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros departamento informacija

Titulinė/EK tyrimo iliustracija: didelės vertės žemės ūkio paskirties žemės zonos (žalia) ir zonos su gamtinėmis kliūtimis (raudona).