BŽŪP strateginių planų indėlis į ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją

BŽŪP sistema siūlo daugybę galimybių kūrybiškai remti kaimo vietoves, finansuojamos investicijos į su žemės ūkiu nesusijusias veiklas ir infrastruktūrą, bendradarbiavimo veiklą, ypač per LEADER, ir naujų kaimo įmonių steigimą.

Kaimo vietovės užima 83 proc. ES teritorijos ir jose gyvena 30 proc. gyventojų. 2021 m. EK pristatė ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją, nurodydama iššūkius ir rūpesčius, su kuriais jos susiduria, taip pat daugybę galimybių. Be BŽŪP strateginių planų ir veiksmų programų, vizija įgyvendinant ją remiasi dviem ramsčiais, kurie vienas kitą papildo: Kaimo veiksmų planu ir Kaimo paktu.

Veiksmų plane pateikiamos keturios EK veiksmų sritys, kurios padėtų stiprinti, susietas, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves. Kaimo paktas yra institucijų ir suinteresuotųjų šalių, norinčių veikti kaimo plėtros labui Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, bendradarbiavimo pagrindas.

Paskelbtame tyrime buvo patikrinta, kaip valstybės narės pasirinko įgyvendinti savo BŽŪP strateginius planus, atsižvelgdamos į kaimo vizijoje nustatytus tikslus, ypač į keturias jos veiksmų sritis. Nors pripažįstama, kad visa BŽŪP yra svarbi kaimo vietovėms, tyrime dėmesys sutelkiamas į tai, kaip BŽŪP strateginiai planai remia kaimo vietoves ne tik ūkininkavimo ir miškininkystės veiklose.

BŽŪP sistema siūlo daugybę galimybių kūrybiškai remti kaimo vietoves. Kai kurios valstybės narės naudojasi šiomis galimybėmis remdamos socialines paslaugas, gamtos parkus, atsinaujinančios energijos gamybą, judumo kaimo sistemas arba verslo kūrimą kituose sektoriuose, išskyrus ūkininkavimą.

Dauguma šalių, siekdamos suteikti šią paramą, daugiausia dėmesio skiria tam tikram skaičiui intervencijų, daugiausia dėmesio skiriant bendradarbiavimui (ypač LEADER ir išmaniesiems kaimams), finansuojama iki beveik 11 mlrd. EUR, investicijos siekia apie 15 mlrd. apie 63 mln. eurų). Parama žinių plėtojimui ir mokymui taip pat yra įprasta.

Svarbiausias bendradarbiavimo veiksmas – LEADER, kuriam per 5 metus bus skirta 7,7 mlrd. EUR – tai metodas „iš apačios į viršų“, kai kaimo įmonės, vietos organizacijos, valdžios institucijos ir asmenys iš skirtingų sektorių susiburia į vietos veiklos grupes.

BŽŪP yra vienintelis ES politinis LEADER finansavimas, kuriam skiriama mažiausiai 5 proc. Europos kaimo plėtros fondo (EŽŪFKP), o kai kuriose ES šalyse kartais padidinama iki 15 proc. Pagal LEADER remiami veiksmai, kurie, kaip tikimasi, bus naudingi 65 proc. kaimo gyventojų, priklausys nuo 2 600 numatomų įsteigti vietos veiklos grupių pasiūlytų vietos plėtros strategijų atrankos.

Devyniolika valstybių narių į savo BŽŪP strateginius planus įtraukė naują pažangių kaimų koncepciją, sukurtą nuo 2017 m. ir pirmą kartą įtrauktą į 2023–2027 m. BŽŪP sistemą. Išmanieji kaimai, daugiausia remiami pagal LEADER ir kitas bendradarbiavimo formas, bus pagrindinė priemonė, remianti į vartotoją orientuotas kaimo inovacijas ir skaitmeninimą.

BŽŪP strateginiai planai taip pat naudojami siekiant padidinti atsparumą aplinkos ir klimato kaitai. Pavyzdžiui, vienuolika valstybių narių rems investicijas į atsinaujinančios energijos gamybą naudojant saulės baterijas. Tyrime taip pat buvo atsižvelgta į paramą ūkininkavimui ten, kur labiausiai svarbu remti kaimo vizijos tikslus. Tai apima, pavyzdžiui, žemės ūkio ir miškininkystės ekologiškumo didinimą arba veiklos palaikymą vietovėse, kuriose yra gamtinių kliūčių, svarbių atsparioms kaimo vietovėms, arba paramą kartų atsinaujinimui ir pajamų įvairovei klestinčiose kaimo vietovėse.

Dešimt valstybių narių naudosis BŽŪP parama socialinei įtraukčiai skatinti pasitelkdamos priemones, skatinančias neįgaliųjų ir kitų asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, dalyvavimą.

Tyrime daroma išvada, kad BŽŪP leidžia įgyvendinti įvairius tikslus, tačiau atrodo, kad į kai kuriuos poreikius BŽŪP strateginiuose planuose atsižvelgiama ribotai, ypač kai tai susiję su socialinėmis paslaugomis ir infrastruktūra, plačiajuosčiu ryšiu, mobilumu, energija ar parama žinioms, inovacijoms ir verslo plėtrai kituose, ne žemės ūkio ir miškininkystės, sektoriuose.

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nurodė, kad kai kuriems iš šių poreikių jos naudos kitas lėšas, visų pirma Atsparumo ir atkūrimo fondą (27 valstybės narės), Sanglaudos politikos fondus (22 valstybės narės) ir kitas programas, pavyzdžiui, Europos Horizontas ir LIFE tiksliniams veiksmams.

Studija apie BŽŪP strateginių planų indėlį į ilgalaikės ES kaimo vizijos tikslus bus pristatyta aukšto lygio kaimo politikos forume „Kaimo vietovių ateities kūrimas“, kuris vyks rugsėjo 27–29 d. Ispanijoje. Taip pat lygiagrečiai bus pristatyta, kaip sanglaudos politika prisideda prie kaimo vizijos.

Aukšto lygio kaimo politikos forumą organizuoja Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Ispanija ir Europos Komisija su Kaimo pakto paramos biuru. Forume dalyvaus 200 dalyvių, visų pirma skirtų ES ir nacionalinio lygmens politikos formuotojams ir valdžios institucijoms iš visų 27 valstybių narių, dalyvaujančių ES lėšų valdyme, visų pirma ES bendrosios žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityse.

EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.