Atsivežtų žaliavos iš kaimynės
Forumo konferencija „Pluoštinių kanapių verslo potencialas, stiprinant Baltijos šalių ir Ukrainos bendradarbiavimą“ prasidėjo diskusija „Kanapių verslo plėtra, siekiant didinti paramą Ukrainai“. Jai vadovavusi ŽŪA prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pirmajam žodį suteikė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkui Viktorui Pranckiečiui.
„Politiniais sprendimais turime gerinti verslo aplinką, o ne gadinti“, – sakė jis ir vylėsi, kad Lietuvos pluoštinių kanapių verslo neištiks kailinių žvėrelių verslo likimas. Neva uždraudus juos auginti, šalies biudžetas kasmet neteks kelių milijonų eurų.
„Pluoštinių kanapių verslas – perspektyvus. Reikėtų jam labiau atrišti rankas. Iš Ukrainos galėtume atsivežti pluoštinių kanapių sėklų. Jų trūksta Lietuvoje“, – pridūrė žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.
„Pluoštinių kanapių spalius, stiebus, pluoštą vertėtų naudoti Ukrainoje statybose, statant sveikus, ekologiškus būstus. Tam reikia didelių žaliavų kiekių ir investicijų įrangai, metalo konstrukcijoms. Gamybinėms pajėgoms sukurti panaudotinos šios šalies biudžeto lėšos“, – svarstė Europos pramoninių kanapių asociacijos valdybos narys Jacekas Kramarzas (Jacek Kramarz) iš Lenkijos.
Pasak jo, Lenkija į Ukrainą žvelgia kaip į galimą didžiulę ekonominę naudą abiem šalims. Ši nauda rastųsi, kai Ukraina, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, augintų žaliavą kaimyninės Lenkijos pluoštinių kanapių perdirbimo pramonei. Dabar jos gamybiniai pajėgumai nedidinami, mat pernelyg brangu atsivežti šios žaliavos iš tolimesnių šalių.
Žadėjo paramą
Lietuvos įmonės „BioSyyd“ direktorė Vida Audra Budrienė teigė, kad Ukrainos ūkininkai moka auginti pluoštines kanapes, ten išvestos nuostabios jų veislės. Sutvarkius tenykštę įstatyminę bazę, susijusią su šių augalų auginimu ir perdirbimu, Ukraina galėtų su Lietuva tartis dėl technologijų įsigijimo. Pasak V. A. Budrienės, šalia ukrainiečių laukų, kuriuose auginamos pluoštinės kanapės, turėtų atsirasti jų apdorojimo ar perdirbimo fabrikai.
„Pluoštinių kanapių verslo srityje atsiliekame nuo Lietuvos 10 metų. Norint pasivyti, reikia jūsų teisinių ir kitų žinių, patirties. Šiam verslui būtinos didelės investicijos“, – tvirtino Ukrainos įmonės „Pharm-Register LLC“ direktorius Ilarijonas Jarošenka (Ilarion Yaroshenko) ir kvietė Lietuvos verslininkus investuoti Ukrainoje į produkcijos iš pluoštinių kanapių gamybą, o mūsų šalį – vėliau pirkti ten iš šio augalo pagamintus produktus.
Jis patarė Lietuvai iš anksto pažadėti Ukrainoje juos pirkti, kad vėliau netektų grumtis aršioje konkurencinėje kovoje su kitomis šalimis dėl galimybės jų įsigyti.
„Ukrainos ekonomika turi prisidėti stabdant klimato kaitą. Dalį savo ekonomikos ji turi atstatyti tvariai – vystydama biomaisto, bioplastiko ir statybinių medžiagų iš pluoštinių kanapių pramonę“, – nurodė JAV organizacijos „Industrial Hemp Trade & Developmentׅ“ („Pramoninė kanapių prekyba ir plėtra“) atstovas Herikas Foksas (Herrick Fox). Pasak jo, JAV Vyriausybė ir fondai padės Ukrainai siekti šio tikslo, vis didindami tam skirtą piniginę pagalbą ir apsidrausdami nuo rizikos.
H. Foksas tokią pagalbą žadėjo ir kad stiprėtų bendradarbiavimas tarp Ukrainos ir Lietuvos pluoštinių kanapių verslo bei JAV. Pasak jo, kai Ukraina taps ES nare, tai paveiks visą šios Bendrijos žemės ūkį. Rasis didžiulė galimybė auginti pluoštines kanapes maistui ir kurui. „Dabar daug kuro gaminama iš grūdų, nors teigiama, kad jie naudotini tik maistui“, – sakė amerikietis. Jis pažangiu ir plėstinu reiškiniu vadino dirbtinę mėsą, užaugintą laboratorijoje iš gyvūnų raumenų ląstelės panaudojant kanapių baltymus.
Kvietė bendradarbiauti
„Kas Ukrainai yra pluoštinės kanapės? Tai – augalai, surenkantys anglies dvideginį ir padedantys išvalyti karo užterštą žemę. Tai yra ir statybinė medžiaga. Mokame auginti pluoštines kanapes ir jas paversti tekstile, net kailiu. Bet, norint iš jų gaminti statybines medžiagas, dar kitą produkciją, mums reikia technologijų. Kviečiame Lietuvos mokslininkus labiau bendradarbiauti jas kuriant. Jei Ukraina ir Lietuva pasidalytų tuo, ką žino, moka kanapių verslo srityje, naudinga būtų ne tik joms, bet ir visai Europai. Su Lietuva dirbame šioje srityje nuo 2009 m., tačiau pažangos nėra, – apgailestavo Ukrainos pluoštinių kultūrų instituto selekcininkė Irina Laiko. – Išvedėme greitai bręstančių pluoštinių kanapių veislių, tinkamų auginti ir Lietuvoje – šiauriniame Europos krašte, kaip Ukraina. Bet pas jus dažniausiai auginamos prancūziškų veislių vėliau bręstančios kanapės. Ukrainietiškos veislės kanapių partiją nusiuntėme į Čekiją, kai kurias kitas ES šalis. Iš niekur, išskyrus Lietuvą, jos negrįžo atgal.“
I. Laiko vardijo kai kurias ukrainietiškų veislių pluoštinių kanapių veisles, kurių didelis sėklų derlingumas (1,5–2 t/ha) ir aliejingumas (38–40 proc.) arba kurių lapuose ir žiedynuose visiškai nėra psichoaktyviosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) ar jo yra mažiau nei 0,1 proc.
Laukia CBD laisvės
Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,
„Ūkininko patarėjas” Nr. 123, 2023 m. spalio 31 d.
Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.
Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.
Autorės nuotraukos
Titupinįje nuotr. – Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir pirmininkas Nerijus Slesoriūnas.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.