Čapaičių ūkyje – rekordiniai primilžiai

Trys broliai ir trys jų sūnūs

Ūkininkas D. Čapaitis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad trijų brolių ūkininkavimo ištakos siekia praėjusį šimtmetį. Daliaus senelis Antanas Čapaitis XX a. trečiajame dešimtmetyje emigravo į Ameriką, užsidirbo pinigų, o sugrįžęs į Lietuvą nusipirko
35 ha dirbamos žemės. Už sunkiai uždirbtą žemę su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Tremtyje šeimą sukūrė Daliaus tėvai A. ir Izabelė Čapaičiai. Jie užaugino keturis sūnus ir vieną dukrą.

Į gimtąją žemę tvirtai šaknis suleido trys broliai ūkininkai Čapaičiai: Vytautas, Dalius ir Antanas. Brolis Romas – jau pensininkas, o sesuo Danutė neužsiima žemės ūkiu. Sėkmingai ūkininkauja jau ir ketvirtoji Čapaičių karta: ūkius įkūrė Vytauto sūnus Andrius ir Daliaus sūnūs Ernestas ir Jonas. „Jungtinis Čapaičių ūkis“, – taip daugelis vadina darnios giminės valdas.

Du agronomai I. ir D. Čapaičiai savo ūkį įkūrė 1998 m. Dabar jie yra didelio augalininkystės ir pienininkystės ūkio šeimininkai, deklaruoja 320 ha žemės, nuosavos turi 165 ha. Didžiausi plotai skirti žieminiams kviečiams, šį sezoną jų augino 100 ha, pievoms paliko 60 ha, kukurūzų augino irgi 60 ha, mažesni plotai – miežių, rapsų ir žirnių. Šį sezoną kukurūzai užaugo gražūs, neblogas buvo rapsų derlius. D. Čapaitis ŪP pasakojo, kad tik 5 proc. turimų plotų aria plūgu, laukus sėjai įdirba skutikliais. Pasiteisino neariamoji žemės dirbimo technologija. Dirvožemiui pagerinti sėja tarpinių augalų mišinį, įterpia avižų, vikių, pasėja ridikų, garstyčių. Ūkyje atlikti dirvos agrocheminiai tyrimai, yra parengti tręšimo žemėlapiai. Ūkininkas pasėlius tręšia kintamąja norma – trąšų beria ten, kur reikia ir kiek reikia.

Ūkyje, be pačių šeimininkų, darbuojasi dešimt etatinių darbuotojų, septyni iš jų dirba fermose.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius pasidžiaugė darnia ūkininkaujančių brolių Čapaičių dinastija, modernizuotu I. ir D. Čepaičių ūkiu, rekordiniais pieno primilžiais, ūkyje sukurtomis darbo vietomis. „Gyvulininkystė yra ta ūkio šaka, kuri sukuria didesnę pridėtinę vertę. Gaila, mažėja galvijų laikytojų, ūkininkai kasmet vis mažiau belaiko melžiamų karvių. Rajone iš 20 tūkst. piendavių beliko tik 7 tūkst.“, – ŪP kalbėjo A. Juozapavičius.

Vidutinis metų primilžis – 9 tonos

Ūkio centras, fermos ir sandėliai yra Pajulių kaime, apie kilometrą nuo ūkininkų Čapaičių sodybos. Vaikščiodama po melžiamų karvių fermą, Inga kalbėjo: „Aš esu atsakinga už gyvulininkystę, o vyras yra ir sandėlininkas, ir vadybininkas, rūpinasi technika, dirbamais laukais, grūdų pardavimu.“

Čapaičių augalininkystės ir pienininkystės ūkis yra modernizuotas, jiems didelė paspirtis buvo gautoji europinė parama –
sėkmingai įgyvendino keletą projektų. Ūkio centre – sandėliai, džiovykla, naujas angaras, o galvijams laikyti – keturios fermos. Naują fermą pastatė savo lėšomis, o buvusio ūkio tris senas fermas rekonstravo. Laiko 340 galvijų, iš jų – 148 melžiamos karvės. Piendavės yra atskiroje fermoje, kitoje fermoje – užtrūkusios karvės ir telyčios, dar vienas tvartas – penimiems buliams, veršeliai irgi turi savo tvartą.

Ūkininkai laiko holšteinų veislės piendaves. Vidutinis primilžis iš karvės – 9 t per metus. Pirmaveršės duoda 8 t per metus. Penkiolika piendavių yra rekordininkės, kurios kasmet duoda net po 12 t pieno. Tam įtakos turi gera galvijų priežiūra, genetika, pašarai. Žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ Čapaičių ūkis kasdien parduoda 3 t kokybiško pieno. Už toną pieno, skaičiuojant pagal bazinius rodiklius, supirkėjai moka 305 Eur. Ūkininkai norėtų, kad parduodamo kokybiško pieno kaina būtų didesnė, nes padidėjo gamybos sąnaudos.

Abu Čapaičiai pasakojo apie galvijų priežiūrą. Didelį dėmesį skiria galvijų sveikatingumui, pašarų kokybei. Kasmet ūkyje paruošiama apie 5 tūkst. t pašarų – šienainio, šieno, kukurūzų siloso, žolės šienainio. Atvažiuojantis malūnas pašarams sumala ūkyje užaugintus smulkius, nekondicinius grūdus. Specialistai tiria pašarus, sudaro pašarų davinio racioną. Ūkininkai sakė, kad visaverčiams pašarams paruošti perka cukrinių runkelių išspaudų, sojos rupinių, mineralų. Pašarus ant šėrimo tako išdalija pašarų dalytuvas.

Veršeliams girdyti prieš devynerius metus įdiegta kompiuterizuota girdymo sistema. Kiekvienas veršelis ant kaklo turi daviklį, priėjęs prie girdyklos jis gauna priklausančią dienos normą – nuo 5 iki 8 litrų pieno. Pienas automatiškai pašildomas. Kai išgeria savo davinį, kompiuteriu valdoma sistema veršeliui daugiau pieno nebeduoda.

Septynių dienų veršeliai yra atskiriami nuo karvės, juos iki trijų mėnesių girdo kompiuterizuota sistema, paskui jie yra perkeliami į kitą grupę. Ūkininkai veršelių neparduoda: telyčios – veislei, o buliukai auginami mėsai.

Priklausys nuo sūnaus sprendimo

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 131, 2023 m. lapkričio 21 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Ūkininkai Čapaičiai laiko 340 galvijų, iš jų – 148 melžiamos karvės.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.