Todėl vienareikšmiškai teigti, kad Europos Parlamento (EP) ir Tarybos CBAM reglamentas nustato „pasienio anglies korekcinį mechanizmą“, negalima. Lygiai toks pats klaidingas būtų teiginys, jog jis apibrėžia „pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą“. Pavyzdžiui, prancūzų kalba reglamento pavadinimas skamba „établissant un mécanisme d’ajustement carbone aux frontières“, vokiškai jis yra „zur Schaffung eines CO2-Grenzausgleichssystemstai“. Tai, kad reglamento objektas abiem kalbomis yra skirtingas – aišku ir be vertimo. Skirtingos versijos pasikartoja ir kitomis ES kalbomis. Kadangi kalba eina apie tą patį teisės aktą, tenka daryti logišką išvadą, kad teisės akto leidėjai nematė skirtumo ir sutapatino anglies ir anglies dioksido sąvokas. Tad pagal reglamentą 2023/956, ES C = СO2!
Apie šį kuriozą buvo rašyta ŪP vasario 27 d. publikacijoje „Šimto milijonų eurų vertės klausimas“. CBAM reglamento dviprasmybės buvo įvardytos Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) rašte jį priėmusių ES aukščiausių institucijų vadovams. Jokio atsakymo iki šiol nesulaukta – CBAM mokesčiai ir toliau skaičiuojami, tvirtinamos jo (ne vien tik konflikto Artimuosiuose Rytuose) sukeltą poveikį kompensuojančios priemonės, organizuojami mokymai ir pan. O gal reikia suprasti, kad ES rengiamasi reformuoti chemijos nomenklatūrą? Toliau aptarsime keletą susidariusios situacijos aspektų.
Su CBAM reglamentu įsigaliojus naujai lygybei C = CO2, chemijos mokslas ES tampa išskirtinis – su specifinėmis, nuo likusio pasaulio besiskiriančiomis taisyklėmis. Todėl bendrijoje, visų pirma, turi būti perrašyta Mendelejevo periodinė elementų lentelė, kurioje 6 elemento pavadinimas būtų pakeistas dvigubu, pvz., Carbone / Dioxyde de carbone (prancūzų k), Kohlenstoff / Kohlendioxid (vokiečių k.), Anglis / anglies dioksidas (lietuvių k.).
Pokyčiai turėtų įvykti, pvz., ir klimato kaitos srityje. Visiems gerai žinoma vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) susidarymo cheminės reakcijos lygtis C + O2 = CO2, pagal CBAM reglamento nuostatas kaitaliojant C arba CO2, galėtų atrodyti taip: C + O2 = С, CO2 + O2 = CO2 arba CO2 + O2 = C. Pagal tą pačią logiką ir vandenilis (H2) galėtų būti prilygintas vandeniui (H2O). Kodėl ne?
Įdomu, ar kitų metų abiturientai, planuojantys laikyti chemijos egzaminą, jau pradėjo ruoštis šioms ES chemijos mokslo naujovėms?
CBAM reglamento versija prancūzų kalba numato, kad turi būti atsižvelgta į trečiojoje valstybėje sumokėtą anglies kainą, versija vokiečių kalba – anglies dioksido kainą. Tai nėra tapatūs dydžiai. Iš chemijos žinoma, kad anglies molinė masė yra 12, o anglies dioksido – 44, arba 3,6 karto didesnė. Todėl, perskaičiuojant anglį į CO2 ekvivalentą (pvz., pagal IPCC Guidelines metodiką), turi būti taikomas atitinkamas koeficientas. Atitinkamai turi keistis ir kaina. Savaime suprantama, anglies dioksido perskaičiuoti į CO2 ekvivalentą nereikia.
Kaip minėta, užsuktas CBAM mechanizmas veikia. Kyla tik logiškas klausimas – kuria iš dviejų tuo pat metu galiojančių (anglies ir anglies dioksido) įkainojimo sistemų vadovaujasi poįstatyminių aktų rengėjai ir mokesčio dydžio skaičiuotojai? Abiem? Ar laisvai pasirenka taip, kaip jiems atrodo geriau?
Problema yra tai, kad CBAM reglamento projektų versijos skirtingomis kalbomis, pateiktos EP nariams, taip pat buvo skirtingos. Vokiška (anglies dioksido) versija pateko pas 96 šios šalies atstovus, prancūziška (anglies) – pas 81 parlamento narį. Ne taip mažai iš 720. Tačiau būtina priminti, kad skirtingos versijos buvo pateiktos ne vien tik šių dviejų didžiausių, bet ir kitų ES valstybių narių kalbomis.
ES teisėkūros tarnybos dėmesio į tai neatkreipė. Parlamento narių padėjėjai taip pat, atrodo, buvo praradę budrumą. Neužkliuvo tai nė lingvistams, kurie, būdami atsakingi už galutinių teisės aktų versijų autentiškumą, privalėjo atlikti tekstų visomis ES kalbomis atitikties analizę bei padaryti būtinas korekcijas.
Tad už skirtingus to paties teisės akto projektus balsuota kaip už vieną bendrą. Reglamentas patvirtintas, nepaisant esminės jo nuostatos netapatumo! Įsigaliojo, manau, absurdiška, o gal net komiška situacija.
Tačiau tai – rimtas ES masto skandalas! O galbūt ir vertinga pamoka. Pripažinus klaidas, nes neįsivaizduoju kito varianto, neatsakingai parengtam teisės aktui ištaisyti prireiks nemažai pastangų, nes tai apims ne vien tik reglamento pavadinimo pakeitimą, bet ir viso jo teksto redagavimą. Galima neabejoti, kad „reglamentinė“, laisva С = СO2 interpretacija persikėlė ir į kitus teisės aktus, tikriausiai ir į nacionalinius.
Beje, po vasario 27 d. ŪP publikacijos Lietuvoje jokios reakcijos, paaiškinimo ar paneigimo nesulaukta – nei iš valdininkų, nei iš akademinės visuomenės, nei iš švietimo sistemos. Viešai iškelta problema nepasirodė verta dėmesio – tarsi būtų patogiau laukti, ką pasakys Briuselis. Viršininkas visuomet teisus?
Vis dėlto esu tvirtai įsitikinęs, kad kito kelio, kaip tik stabdyti CBAM reglamento veikimą ir ištaisyti po jo ir kitų teisės aktų tekstus išplitusius virusus, nėra. Atrodo, teisingiausia būtų balsuoti iš naujo už pataisytą ir autentišką visomis ES kalbomis teisės aktą.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.