COP30 vadovai: mažiau pinigų klimatui – daugiau karų planetoje

Viena iš būsimo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos (COP30) vadovių, Brazilijos nacionalinė klimato kaitos sekretorė Ana Toni praėjusią savaitę įspėjo, kad šalys, norinčios padidinti savo saugumą, turi stiprinti pastangas klimato srityje, kitaip ateityje joms gresia daugiau karų.

Po Londone praėjusią savaitę vykusios konferencijos leidiniui „The Guardian“ A. Toni teigė, kad valstybės galėtų įtraukti išlaidas klimato kaitai į savo gynybos biudžetus. Ji pabrėžė, kad klimato kaita didina nelygybę ir skurdą, o tai ateityje prives prie karų. Į kovą su klimato kaita ji siūlo žiūrėti neatskiriamai nuo žmonijos saugumo problemos.

Sumaištis geopolitikoje

Reaguodamos į Donaldo Trumpo grasinimus nutraukti JAV paramą Ukrainai ir jo perspėjimus dėl užsienio politikos, daugelis šalių, įskaitant ES valstybes nares ir Jungtinę Karalystę, stengiasi kuo skubiau surasti daugiau lėšų gynybai.

COP30 vadovė Ana Toni įspėja, kad šalys neturi rinktis tarp gynybos ir klimato. Ji mano, kad visi turi suprasti, jog pastangų kovoti su klimato krize mažinimas turės įtakos jų saugumui ateityje.

„Karai ateina ir praeina. Deja, klimato kaita išliks ilgam. Į klimato kaitą turime žiūrėti labai rimtai, kitaip ateityje turėsime dar daugiau karų. Taigi tas kompromisas tarp trumpalaikių gynybos poreikių dabar ir ilgalaikio poreikio užkirsti kelią šiai didesnei kovai dėl klimato kaitos yra absoliučiai būtinas. Klimatas yra didesnė kova, ne vienos šalies, o žmonijos“, – taip dienraščiui „Guardian“ sakė pareigūnė.

Skirtinga šalių reakcija

Reaguodamos į naujai iškilusias saugumo grėsmes, ES šalys renkasi skirtingas finansavimo strategijas. Štai šių metų kovą pasirašytame Vokietijos koaliciniame susitarime numatyta, kad per ateinančius 12 metų kartu su masiškai didinamomis išlaidomis gynybai, pasiektomis panaikinus ilgametį šalies skolos didinimo „stabdį“, 100 mlrd. eurų bus skirta klimatui.

Tuo tarpu Jungtinė Karalystė ėmėsi priešingos pozicijos, sumažindama pagalbą užsieniui ir grasindama sumažinti nacionalinės atsinaujinančiosios energijos programos „Great British Energy“ biudžetą, kad galėtų sumokėti už padidintas išlaidas gynybai ir kartu neperžengtų fiskalinių ribų.

Ana Toni, pagal išsilavinimą ekonomistė, anksčiau dirbusi pilietinėje visuomenėje, pasisakė prieš tokį Jungtinės Karalystės žingsnį, kuris, kaip perspėjo daugelis ekspertų, gali sumažinti besivystančių šalių gebėjimą kovoti su klimato krize.

JAV „iš žaidimo dar nepasitraukė“

Iškart po inauguracijos D. Trumpas ne tik pradėjo JAV pasitraukimo iš Paryžiaus susitarimo procesą, bet ir atšaukė besivystančioms šalims pažadėtą finansavimą klimato kaitos srityje bei nutraukė federalinę paramą klimato mokslui.

Reaguodamas į tokius JAV veiksmus COP30 prezidentas Andre Korea do Lago (André Corrêa do Lago) teigia, kad JAV vis tiek užims „centrinę“ vietą sprendžiant klimato krizės klausimus. Jis užsiminė, kad JAV įmonės ir kitos organizacijos gali atlikti konstruktyvų vaidmenį ir be Baltųjų rūmų.

Šį mėnesį COP30 prezidentas išsiuntė laišką visoms JT šalims, kuriame paprašė vyriausybių iki šiemet lapkričio mėnesio prasidėsiančios konferencijos parengti nacionalinius planus, kaip „smarkiai sumažinti“ šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Laiške remiamasi tokiomis Brazilijos sąvokomis kaip „mutirão“, reiškiančia bendruomenės susivienijimą bendrai užduočiai atlikti, ir „virada“, reiškiančia kovą, kai pralaimėjimas atrodo beveik neabejotinas.

Komentuodamas laiško turinį pilietinio judėjimo „350.org“ Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono direktorius Ilanas Zugmanas išreiškė viltį, kad pirmininkaujančios šalies ankstyvas įsitraukimas rodo siekį formuoti klimato politikos darbotvarkę, o ne į ją reaguoti.

Neverta laukti vienos konferencijos, reikia veikti

COP30 bus pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas, rengiamas Amazonėje – vienoje iš gyvybiškai svarbiausių pasaulio ekosistemų, kuriai, pasak mokslininkų, gresia negrįžtami pokyčiai.

A. Toni ragina iš COP nesitikėti stebuklų. Pasak jos, žmonės mano, kad vienas renginys išspręs problemą, tačiau pokyčiai vyksta kasdien, tad ir sprendimai yra nuolatiniai.

Ji pabrėžė itin svarbų privataus sektoriaus ir subnacionalinių valdžios institucijų, pavyzdžiui, regionų ir miestų, vaidmenį. Pasak A. Toni, vienas iš COP trūkumų yra tas, kad šalių delegacijoms paprastai vadovauja jų klimato arba aplinkos ministrai, o šalyse daug svarbių sprendimų dėl klimato priima finansų, transporto, žemės ūkio ir energetikos ministrai, kurių „ten [COP‘uose] nėra“.

Išmetamųjų teršalų kiekis vis dar didėja

Anos Toni retorika stipriai prieštarauja kai kurių ankstesnių COP vadovų „fasadiniams“ pareiškimams. Štai per COP26 atidarymą Škotijoje 2021 m. tuometinis JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad Glazgo aukščiausiojo lygio susitikimas „turi žymėti klimato kaitos pabaigos pradžią“, o COP28 prezidentas Sultanas Al-Jaberas savo baigiamojoje kalboje Dubajuje (JAE) skelbė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas „nukreipė pasaulį teisinga linkme“.

Deja, faktai rodo, kad situacija negerėja. Pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas dar nepasiekė aukščiausio lygio, o vidutinės metinės temperatūros pokytis, kai kurių mokslininkų teigimu, jau viršijo Paryžiaus susitarime numatytą svarbią 1,5 laipsnių Celsijaus atšilimo ribą.

Pilietinės organizacijos pastebi COP30 siekį vienyti šalis klimato kaitos akivaizdoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad jubiliejinė, 30-oji konferencija turi būti skirta veiksmams, o ne tik diskusijoms ir įsipareigojimų skelbimui be aiškių jų įgyvendinimo būdų.

Parengė Rūta Trainytė / „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt)