Kreipimesi akcentuojama žemės ūkio, kaip strateginio, Europos saugumą užtikrinančio ir Europos ateičiai gyvybiškai svarbaus sektoriaus vaidmuo.
Tuo pat metu ūkininkų bendruomenė susiduria su nepaprasto masto ekonominiais, klimato ir socialiniais iššūkiais, kuriuos didina geopolitinis nestabilumas, ekstremalūs oro reiškiniai, nesąžininga konkurencija, didesnės gamybos sąnaudos, teisingo atlyginimo trūkumas ir administracinė našta.
„Šiuo svarbiu ES institucijų kūrimo momentu, kaip ES ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų lyderiai, dar kartą prašome stabilumo, aiškumo ir nuspėjamumo, kad galėtume su pasitikėjimu žvelgti į ateitį“, – teigiama kreipimesi, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl pastaraisiais mėnesiais užsienio prekyboje besiklostančios situacijos.
Atrodo, kad ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai atsidūrė kryžminėje ugnyje: ES prekybos įtampos su Kinija, pasibaisėtino MERCOSUR susitarimo forsavimo perspektyvos ir Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmių.
Kyla rizika, kad ūkininkai gali būti įsprausti tarp blogėjančių eksporto galimybių ir vis blogėjančių sąlygų šalių narių vidaus rinkose.
Teigiama, kad dėl prasto derliaus daugelyje ES valstybių narių ūkininkai yra labai susirūpinę, ir padėtis tapo tokia įtempta, kokia buvo 2024 m. pradžioje. Bet kokia prekybos susitarimų pažanga, ypač su MERCOSUR šalimis, būtų neigiama žinia, nebent būtų keliamas vienodų gamybos sąlygų reikalavimas.
Europos Komisijai inicijavus strateginį dialogą dėl žemės ūkio ateities, dar kartą buvo pripažinta žemės ūkio sektoriaus strateginė svarba ES ekonomikai ir visuomenei. Kitas svarbus strateginio dialogo rezultatas susijęs su žemės ūkio ir maisto produktų prekybos ateitimi. Pagrindinis reikalavimas buvo padidinti žemės ūkio sektoriaus svarbą visoje ES prekybos strategijoje ir užtikrinti vidaus bei užsienio prekybos politikos nuoseklumą.
Žemės ūkio sektorius labai prisideda prie teigiamo ES prekybos balanso ir gali būti naudingas ne tik 27 valstybių narių ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams, bet ir visai ES ekonomikai ir visuomenei. Tačiau būtinas nuoseklumas. Labai svarbu, kad Komisija prekybos politikoje demonstruotų aiškų strateginį mąstymą, žemės ūkio sektoriau sudėtingumo išmanymą.
Kreipimesi pabrėžiama, kad prekybos susitarimuose žemės ūkis neturi būti naudojamas kaip derybų korta: „Šiuo metu vykstančių prekybos ginčų su Kinija atveju mūsų sektoriams prireikė dešimtmečių, kad įsitvirtintų Kinijos rinkoje. Po visų įdėtų pastangų jie dabar lieka savo sėkmės aukomis. Todėl raginame Komisiją padaryti viską, kad būtų panaikinta ši nepateisinama našta gamintojams“.
Taip pat „Copa-Cogeca“ ragina ES vadovus nepritarti susitarimui su MERCOSUR, kuriame neatsižvelgiama į pagrindinį ūkininkų susirūpinimą dėl gamybos standartų skirtumų ir dėl bendro poveikio jautriems sektoriams: „Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai niekada nepritars nesubalansuotam ir aplinkai žalingam prekybos susitarimui“. Be kita ko, kreipimesi pabrėžiama: „MERCODUR šalių įsipareigojimas dėl standartų, susijusių su gyvūnų gerove, vaistų naudojimu gyvulininkystėje, klimato, cheminio apdorojimo ir kitais aplinkosaugos standartais, gali paskatinti Europos ūkininkus vėl išeiti į gatves“.
Viešame laiške paminėta ir būtinybė „toliau tobulinti prekybos santykius su Ukraina“.
„Norime ir toliau prisidėti prie ES lyderystės žemės ūkio ir maisto produktų prekybos srityje, iššūkius paversti galimybėmis, siekiant saugesnės ir klestinčios ateities Europoje. Kad galėtume tai padaryti, norime tokios ES, kuri remtų ūkių ir žemės ūkio kooperatyvų konkurencingumą ir produktyvumą, užtikrindama, kad prekyba būtų naudinga ir netaptų kita našta mūsų bendruomenei. Tai galima padaryti tik taikant nuoseklią prekybos politiką, pripažįstančią strateginę mūsų sektoriaus svarbą!“, – užbaigiamas viešas laiškas, kurį pasirašo „Copa“ prezidentas Massimiliano Giansanti, „Cogeca“ prezidentas Lenartas Nilssonas bei visos „Copa-Cogeca“ narės, tarp jų ir Lietuvos žemės ūkio organizacijos.
Parengė Irma Dubovičienė