Laima Skauronė. Ko tikėtis kaimiškosioms savivaldybėms naująją politinę kadenciją (2)

Politinėms jėgoms verta kuo greičiau susitelkti ties keliomis pagrindinėmis strateginėmis kryptimis: spręsti aštrias Lietuvos regionų demografines, socialines problemas ir padėti generuoti kaimiškųjų savivaldybių finansinius išteklius, leisti įgyvendinti svarbius projektus.

Kaimiškųjų savivaldybių nuosavų finansinių išteklių stiprinimas

Centrinės valdžios tinkamas, teisingas viešųjų finansų paskirstymas (atsižvelgiant į kiekvienos kaimiškosios savivaldybės finansinio savarankiškumo realią situaciją, įvertinus pajamų rodiklius bei veiklos rezultatus) leistų ne tik užtikrinti tikslesnį dotacijų paskirstymą, tačiau ir skatintų ir savivaldybių klasterinį bendradarbiavimą.

Nuosavi mokesčiai

Lietuvoje savivaldybių nuosavi mokesčiai realiai sudaro tik apie 3 proc. visų jų pajamų. Visų savivaldybių pajamų derinyje yra tik du nuosavi mokesčiai – žemės ir juridinių asmenų nekilnojamo turto, kurie atitinkamai sudaro 1,56 proc. ir 1,15 proc.

Yra daugiau galimų nuosavų pajamų sričių. Svarbu pripažinti, kad pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) yra „uždirbamos“ savivaldybių gyventojų, todėl šis mokestis turėtų būti laikomas nuosavų pajamų šaltiniu, o ne perskirstomuoju. Nustatant GPM, būtų logiška leisti kaimiškosioms savivaldybėms savarankiškai taikyti šio mokesčio tarifą, įvertinus demografinės, socialinės, ekonominės aplinkos veiksnių įtaką jų finansiniam savarankiškumui. O ir savivaldybėse esančių verslo įmonių pelno mokesčio dalis turėtų būti skiriama savivaldybių poreikių tenkinimui.

Galimybių sustiprinti nuosavus išteklius yra, tik juos reikia pagrįsti ir turėti politinės drąsos įgyvendinti.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad savivaldybių pajamas didina ES šalių vietos valdžios taikomas atliekų ir sąvartynų mokestis. Be to, jis turi teigiamą aplinkosauginį poveikį, nes ilgainiui sumažėja atliekų, siunčiamų į licencijuotus sąvartynus, svoris ir padidėja jų perdirbimo lygis. Taigi tokie mokesčiai skatina ir žiedinę vietos ekonomiką, nes skatina pakartotinį produktų naudojimą bei sudaro sąlygas gaminių perdirbimui. Todėl svarbu įvertinti savivaldybėms ir tokias galimybes, kaip naujų dotacijų  (pvz., žiedinės ekonomikos iniciatyvių vystymui) ar finansinių priemonių (pvz., investicijų programų vystymui, žaliųjų obligacijų išleidimui) įvedimą.

Galimybės padidinti nemokestinių pajamų srautus

Šiuo metu kaimiškųjų savivaldybių nemokestinės pajamos sudaro mažiausią dalį visų jų pajamų struktūroje – apie 6,25 proc. O mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad nemokestinių pajamų didinimo potencialo galimybės yra, nes šios pajamos yra kaimiškųjų savivaldybių verslumo, tvarumo, socialinių, ekonominių ir finansinių perspektyvų skatinimo pagrindas.

Sudarant palankias sąlygas verslui, vietos bendruomenės verslumo skatinimui ir plėtojimui, vietos gyventojų socialinės ir ekonominės gerovės stiprinimui, skatinant savivaldybių-kaimynių bendrų projektų vystymą, paremtą darniu bendradarbiavimu, bendrų paslaugų teikimą galima didinti nemokestinių pajamų srautus.

Europoje įsibėgėjant Žaliajam kursui, politinių pokyčių ir kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo klausimai tampa ypač aktualūs. Šios strategijos kryptys, orientuotos į integruotai darnų vietos ekonomikos plėtros skatinimą, yra pagrindas naujoms regionų finansinėms strategijoms.

Pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos strategija, viena iš ES žaliojo kurso iniciatyvų, yra itin reikšminga Lietuvos kaimiškosioms savivaldybėms. ES Teisingos pertvarkos fondas (TPF) skirtas sumažinti regioninę nelygybę ir numato finansavimą struktūrinėms transformacijoms, kurios skatina ekonomiškai paveiktų vietovių atsigavimą. Teisingai pertvarkai  ES šalims skirta 55 mlrd. Eur. Šiomis lėšomis numatyta remti investicijas į mažas ir vidutines įmones bei naujas įmones, mokslinius tyrimus ir inovacijas, švarios energijos technologijas ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, darbuotojų perkvalifikavimą ir su darbo paieška susijusią pagalbą. Lietuvos kaimiškosios savivaldybės gali gauti paramą tvarioms darbo vietoms kurti, energetikos pertvarkai, įskaitant anglies dioksido išmetimų mažinimą ir žaliosios energijos plėtrą.

Jau dabar iš TPF skirtos 309,1 mln. eurų investicijos Kauno, Šiaulių ir Telšių regionams duoda teigiamus rezultatus šių regionų plėtros strategijų iki 2027 metų įgyvendinimui. Fondo suteiktos galimybės leidžia regionams investuoti į draugiškas technologijas, tokias kaip atsinaujinančių energijos išteklių infrastruktūros plėtra, ekologiški transporto sprendimai, energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Šie veiksmai ne tik gali pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir stiprinti vietos ekonominį atsparumą, transformuojant vietos ekonomiką, kuriant aukštos kvalifikacijos darbo vietas, plečiant infrastruktūros ir technologinius pajėgumus bei skatinant vietos bendruomenes ir taip gerinant socialinę gerovę.

Investuotojų pritraukimas

Tai dar viena svarbi kaimiškųjų savivaldybių finansinių išteklių generavimo galimybių sritis. Regionai, kurie gebės rasti ir pritraukti aktyvių investuotojų, įsuks inovatyvius verslus, remiančius švietimą ir auginančius žmogiškąjį potencialą, turi ateitį. Savivaldybėse įsikūrusios didelės įmonės dažnu atveju skatina kurtis ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonėms. Visa tai užtikrina darbo vietų kūrimą, didesnį mokesčių surinkimą ir socialinį stabilumą. Tačiau įgyvendinti tokius siekius galima tik turint pakankamą žmogiškųjų išteklių ir užtikrinus jų kompetencijų vystymą.

Turint potencialą kaimiškosios savivaldybės gali tapti patraukliomis investuotojams ir verslui. Vietos gyventojų skaičiaus augimas, rūpinimasis jų reikalingų kompetencijų ugdymu bei tvirtos finansinės galimybės sukuria sąlygas ilgalaikei regiono sėkmei ir socialinei gerovei. Tik taip kaimiškosios vietovės gali žengti stipriais žingsniais į ateitį – augti, klestėti ir tapti patikimu partneriu tiek vietos, tiek užsienio investuotojams.

Kaip po įvykusių Seimo rinkimų bus girdimas kaimo balsas – parodys laikas. Tikėkimės, naujoji politinė jėga atkreips dėmesį į labai aštrias periferinių regionų, jų kaimiškųjų savivaldybių problemas, ieškos bendradarbiavimo su mokslininkais ir imsis integruotų darnių veiksmų, suprasdami, jog investicijos į kaimą – tai investicijos į Lietuvos ateitį.

---

Dr. Laima Skauronė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) administravimo grupės vadovė, VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros asistentė