D. Trumpo tarifai numušė grūdų kainas

Kviečių kainų kritimas

Savaitės pradžioje „Euronext“ biržos kainos patiria didžiulį spaudimą. Po to, kai praėjusią savaitę 2025 m. gegužės mėn. ateities sandorių rinkoje kviečiai prarado 8 eurus už toną, šios savaitės pradžioje kviečių kainos vėl smarkiai krenta, pastebi agrarheute.de.

Dėl daugybės techninių pardavimų kviečių kaina savaitgalį JAV sumažėjo daugiau nei 2 proc. Tai taip pat didina spaudimą kainoms Europoje. Gegužės mėnesio kviečių kaina pirmadienį prekybos pradžioje nukrito iki 218,25 euro už toną – taigi gerokai žemiau svarbios ribos – 220 eurų už toną.

Naujam derliui (2025 m. rugsėjo mėn.) kviečių kainos pirmadienį prekybos pradžioje nukrito 2,25 euro iki 226,75 euro už toną.

Kitos kultūros

Europos kukurūzų kainos, kurios praėjusios savaitės viduryje vis dar laikėsi, penktadienį Čikagos biržoje nukrito, o pirmadienį toliau mažėjo. Pirmadienį prasidėjus prekybai ateities sandorių rinkoje birželio mėn. kukurūzų kaina neteko 4,75 euro už toną ir nukrito iki 216 eurų už toną.

Krenta ir rapsų kainos. 2025 m. gegužės mėn. „Euronext“ biržos rapsų kainos penktadienį sumažėjo 5,25 Eur iki 532,75 Eur už toną, o pirmadienį kaina krito dar 5,25 Eur iki 527,25 Eur už toną.

Europos rapsai taip pat kenčia ir nuo smarkiai kritusių Kanados rapsų kainų, kurioms ateityje gali būti taikomi JAV tarifai.

Apsikeitimas sankcijomis

Jau šią savaitę įsigaliojo D. Trumpo Kanados bei Meksikos prekėms įvesti 25 proc. importo tarifai, o importui iš Kinijos – dar 10 proc. ir dabar siekia 20 proc. Tokius tarifus JAV įvedė dar vasario mėnesį, tačiau vėliau mėnesiui atidėjo, o šiandien šis atidėjimas baigėsi.

Kinijos prekybos ministerija jau paskelbė, kad nuo kovo 10 d. įves 15 proc. tarifą amerikietiškai vištienai, kviečiams, kukurūzams ir medvilnei. Kitiems žemės ūkio produktams, įskaitant sojų pupeles, kiaulieną ir jautieną, bus taikomas papildomas 10 proc. tarifas.

Kinija taip pat įspėjo, kad į nepatikimų subjektų sąrašą bus įtraukta dar daugiau JAV įmonių – joms bus taikomi apribojimai arba apskritai uždrausta tęsti veiklą Kinijoje.

„Ūkininko patarėjas“ neseniai rašė apie ruošiamą ES atsaką – greičiausiai bus įvesti apribojimai visai JAV žemės ūkio produkcijai, užaugintai naudojant Europoje uždraustas chemines medžiagas.

Kiti veiksniai

Be įtampos JAV ir Ukrainos lyderių derybose, spaudimą kainoms daro ir USDA paskelbta prognozė, kad šiais metais smarkiai išsiplės Amerikos kukurūzų auginimo plotai.

Kita vertus, nors tikimasi, kad sojų pupelių plotai mažės, prekybos įtampa, Brazilijos konkurencija ir reikšmingas auginimo sąlygų pagerėjimas Argentinoje taip pat ženkliai numušė pupelių kainas.

Pastaruoju metu pagerėjusios oro sąlygos Juodosios jūros regione ir Vidurio vakaruose taip pat daro spaudimą kviečių kainoms, o kukurūzų rinka reaguoja į antrosios sėjos bangos (cukrinių kukurūzų) spartėjimą Brazilijoje. Argentinoje lyjantis lietus taip pat šiek tiek pagerina derliaus būklę po kritinės metų pradžios.

Žinoma, papildomo neapibrėžtumo grūdų rinkoje sukėlė ir D. Trumpo grasinimai netrukus įvesti 25 proc. tarifus Europos Sąjungos šalims.

Lietuvai kainuos

Kaip LRT radijuje sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, jeigu amerikiečiai įves 25 proc. tarifus ES produkcijai, tai jų poveikis Lietuvai gali kainuoti apie 0,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP): „Jei muitai įsigalios 25 proc. apimtyje, jie Lietuvai kainuos bent 0,3 proc. punkto nuo BVP. Bet manome, jog poveikis bus apie 0,5 proc. punkto. Gali būti ir blogesnis scenarijus, bet tai tuo atveju, jeigu pradėsime platų muitų karą“.

Pramonininko manymu, nauji muitų tarifai vėliausiai įsigalios balandžio 1 d. V. Janulevičius teigia, nors JAV administracija įsitikinusi, jog tarifai reikalingi JAV prekybos su Europa deficitui mažinti, tačiau kartu su paslaugų sektoriumi ši atskirtis esą siekia vos 3 proc.

Prekybos disbalanso nepakeis

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indė Genytė-Pikčienė, kalbėdama LRT radijuje, sakė netikinti, jog įvedami tarifai padės D. Trumpui sumažinti savo šalies prekybos deficitą. Ji mano, jog prekybos ribojimai tiesiog sustiprins dolerį, vadinasi, JAV verslui bus sunkiau eksportuoti, o importuojamų į šalį prekių konkurencingumas augs: „Jeigu yra prekybos apribojimai, tuomet valiuta stiprėja. Kuomet stiprėja valiuta, dalis tarifų poreikių amortizuojami. Pačiai JAV darosi sunkiau eksportuoti, o importo konkurencingumas didėja“.

Ekonomistė sakė, kad apribodama prekybą JAV sukurs prekių deficitus, dėl ko augs infliacija, o auganti infliacija privers JAV Federalinė rezervų sistemą imtis palūkanų normų didinimo.

„Kitas svarbus momentas yra tai, kad dėl prekybos karų įprastai susidaro reikšmingi tarptautinės prekybos disbalansai, formuojasi lokalūs prekių deficitai ir pertekliai. Kai JAV susidarys deficitai, tai įlies žibalo į infliacijos tendencijas. O tai skatins federalinę sistemą didinti bazines palūkanų normas“, – sakė I. Genytė-Pikšienė. – „JAV turi rezervinę valiutą – dolerį, o šalys, kurios turi rezervinę valiutą, yra užprogramuotos turėti prekybos deficitą“.

Parengė Ričardas Čekutis