D. Trumpas neblefuoja: Europa mokės muitus

Kaip rašo „Politico“, Europos lyderiai neturėtų manyti, kad D. Trumpo grasinimai dėl muitų yra „tik blefas“, teigia viena iš Trumpo patarėjų tarptautinės ekonomikos klausimais per pirmąją kadenciją.

„Prezidentas Trumpas ne kartą kalbėjo kampanijos metu apie šią bazinio tarifo idėją visam importui iš visų mūsų prekybos partnerių“, – sakė Kelly Ann Shaw, kuri Trumpo administracijoje per pirmąją kadenciją buvo prezidento padėjėjos pavaduotoja tarptautinei ekonomikai. „Dabar, kai pamatėme rinkimų rezultatus su triuškinančia pergale, komanda tiki, kad turi mandatą to siekti“, - sako ji.

Trumpo vizija

Pagrindinis veiksnys, skatinantis Trumpo veiksmus, yra jo įsitikinimas, kad JAV taiko daug mažesnius muitų tarifus, nei Europos Sąjunga ir kiti prekybos partneriai, sako K.A. Shaw.

„Jis bando pašalinti šį skirtumą ir padaryti mūsų tarifus labiau abipusius“, – teigė K.A. Shaw. – „Taigi, kalbant apie tai, ko jis norėtų iš Europos ar bet kurio kito mūsų prekybos partnerio, tikimasi, kad jie taip pat sumažintų savo tarifus“.

„Mano veiklos patirtis sako, kad prezidentas judės šia linkme labai greitai. Negaliu pasakyti, ar tai bus pirmoji diena, ar 30-oji, ar 90-oji, bet aš tikiu, kad prezidentas nori greitai įgyvendinti šią politiką“, – pridūrė K.A. Shaw.

Tarifai

Tačiau iš pirmo žvilgsnio nėra didelio skirtumo tarp JAV ir ES tarifų.

Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, 2023 metais vidutinė JAV tarifų norma buvo 3,3 proc., net ir po tarifų, kuriuos D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją įvedė daugiau nei 300 milijardų dolerių vertės Kinijos prekėms ir dešimčių milijardų dolerių vertės plienui bei aliuminiui. Palyginimui, vidutinė ES tarifų norma 2023 metais buvo 5,0 proc.

Tačiau tarp šių vidurkių yra bent vienas ES tarifas, kuris ilgą laiką erzino D. Trumpą – 10 procentų ES tarifas lengviesiems automobiliams, palyginti su 2,5 procento JAV tarifu. Vidutinis ES žemės ūkio tarifas taip pat yra 11,3 procento, palyginti su 4,8 procento JAV.

Be to, JAV ūkių ir verslo grupės jau seniai skundėsi dėl daugybės netarifinių kliūčių, trukdančių jų pardavimui į Europos Sąjungą. Naujausioje JAV prekybos atstovo biuro ataskaitoje dėl užsienio prekybos kliūčių buvo 30 puslapių apie ES, o tai antras pagal apimtį skyrius po 44 puslapių skyriaus apie Kiniją.

Prekybos deficitas

Galiausiai, JAV prekybos su ES deficitas smarkiai išaugo nuo pirmosios D. Trumpo kadencijos. Šiuo metu artėjama prie naujo rekordą 2024 m. – maždaug 230 mlrd. dolerių.

Dauguma ekonomistų teigia, kad didelis JAV prekių prekybos deficitas yra makroekonominių veiksnių, tokių kaip nacionalinės išlaidų ir taupymo normos, rezultatas, o prekybos kliūtys vaidina mažesnį vaidmenį.

Tačiau D. Trumpas mano, kad prekybos disbalansas kyla dėl užsienio prekybos praktikos, tokios kaip tarifai ir produktų standartai, kurie nesąžiningai blokuoja JAV eksportą, o JAV esą naiviai išlaiko vieną atviriausių rinkų pasaulyje.

Jis neblefuoja

Siekdamas tai išspręsti, D. Trumpas grasina įvesti iki 20 procentų tarptautinį muitą visam 3 trilijonų JAV dolerių vertės importui, kuris apims apie 575 milijardus dolerių visos produkcijos iš ES.

Tai pažeistų JAV prisiimtus tarifų įsipareigojimus PPO, nors D. Trumpas galėtų bandyti tai pateisinti nacionalinio saugumo sumetimais.

Europos lyderiai neturėtų manyti, kad D. Trumpo grasinimai dėl muitų yra „tiesiog blefas arba kad tai neįvyks“, – sakė Everettas Eissenstatas, kuris pirmojoje Trumpo administracijos kadencijoje buvo prezidento padėjėjo pavaduotojas tarptautiniams ekonomikos reikalams: „Prezidentas gana nuosekliai darė tai, ką sako, kad darys, o komanda, kurią jis kuria, yra būtent tam ir sukurta“.

Jie taip pat neturėtų tikėtis, kad Kongresas sutramdys Trumpą, nes įstatymų leidėjai yra labiau pripratę prie šios minties, nei buvo per pirmąją jo kadenciją, o taip pat ir dėl įtikinamos D. Trumpo pergalės paskutiniuose prezidento rinkimuose.

„Faktas, kad Trumpas laimėjo balsavimą ir visas svyruojančias valstijas, agituodamas dėl muitų, neabejotinai reiškia, kad jie tikriausiai labiau gerbs jo politikos tikslus“, – sakė E. Eissenstatas.

Ko laukti žemės ūkiui?

Tuo metu agrarheute.de svarsto, kokių pokyčių bus žemės ūkyje, pradėjus dirbti naujai administracijai. Manoma, jog itin svarbų vaidmenį žemės ūkio politikoje suvaidins į sveikatos apsaugos sekretorius siūlomas Robertas Kennedy jaunesnysis, buvusio Amerikos prezidento Johno F. Kennedy sūnėnas. Jis jau pareiškė, esą D. Trumpas pažadėjo jam „kontroliuoti visuomenės sveikatos agentūras“. Čia kalbama apie Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas, Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, Maisto ir vaistų administracija bei nacionaliniai sveikatos institutai.

„Ir tada yra USDA (JAV žemės ūkio departamentas), kuris, kaip žinote, yra raktas į sveiką Ameriką, nes turime atsisakyti sėklų aliejaus ir daug pesticidų naudojančio žemės ūkio“, - sakė R. Kennedy.

R. Kennedy atstovauja pozicijoms, kurios kėlė ginčų ir Europoje. Jis pasisako už tai, kad būtų atsisakyta pesticidų, ypač preparatų, kurie kitose šalyse jau seniai uždrausti. Tai turėtų padėti pagerinti amerikiečių sveikatą. Jis tai pasakė vaizdo įraše „News Service X“. Jis sakė: „Mačiau, ką šiandien daro novatoriškiausi, atsinaujinantys ūkininkai Amerikoje. Jie gali tiesiog apsodinti dykumas. Jie atstato išeikvotus dirvožemius, o 30 metų išdžiūvę šuliniai vėl pradeda pilnėti“.

Taigi R. Kennedy galėtų daugiau dėmesio skirti aplinkai nekenksmingai žemės ūkio praktikai ir tai nestebintų: politikas dirbo aplinkos apsaugos teisininku, taip pat padavė į teismą naftos pramonę ir kompaniją „Monsanto“, kuri buvo „nuskausminta“ 289 mln. dolerių (249 mln. eurų).

R. Kennedy taip pat pasisako, kad iš geriamojo vandens būtų pašalintas fluoras – anksčiau JAV paplitęs priedas, skirtas išvengti dantų problemų. D. Trumpas taip pat paskelbė, kad paves Kennedy pagerinti vaikų sveikatą Jungtinėse Valstijose. Tikslas – per ketverius metus perpus sumažinti vaikų vėžio, depresijos ir savižudybių skaičių. Planuojama padaryti Amerikos maisto sistemą sveikesnę.

JAV ūkininkai nerimauja

Vis dėlto ši kandidatūra kelia nerimą ūkininkų, ypač sojų ir kukurūzų augintojų, tarpe. Nenuostabu, kad Amerikos žemės ūkio asociacijos jau parašė įspėjamąjį laišką Atstovų rūmų ir Senato žemės ūkio komitetų pirmininkams. Jame jie išreiškia susirūpinimą dėl „reikšmingų nesusipratimų“ dėl bendros žemės ūkio praktikos ir pesticidų bei GMO naudojimo. Nenuostabu: jei pasiūlymai bus įgyvendinti, tai gali turėti neigiamos įtakos Amerikos žemės ūkio produktyvumui.

Tačiau R. Kennedy dar nedirba. Ir D.Trumpas dar gali persigalvoti, juk ūkininkai yra vieni ištikimiausių jo rinkėjų. R. Kennedy pasiūlymai taip pat prieštarauja daugeliui D. Trumpo Žemės ūkio departamento veiklos aspektų per pirmąją kadenciją. Aplinkosaugos taisyklės buvo sušvelnintos, o didesnėms žemės ūkio operacijoms apskritai tuomet buvo teikiama pirmenybė.

Parengė Ričardas Čekutis