Dabartinė pasėlių būklė ir artimiausi darbai

Panaši situacija yra visoje Vidurio Lietuvoje. Žinoma, rapsų pasėliai skiriasi, priklausomai ne tik nuo to, kaip lokalizavosi šalčiai, dirvos įšalas, kuris šią žiemą buvo negilus ir siekė vidutiniškai iki 20–27 cm, bet ir nuo taikytos agrotechnikos, veislės, ypač sėjos laiko. Gerai atrodančiais pasėliais šiandien gali džiaugtis tie ūkininkai, kurie augalus pasėjo laiku, rapsai spėjo suformuoti 6–8 lapus, 10–12 mm storio šaknies kaklelį, dėl laiku panaudotų fungicidų žiemą pasitiko neištįsę.

Žiemojimo sėkmę lėmė ir tinkamas tręšimas kalio trąšomis, nes šio elemento augale santykinai turi būti daugiau nei azoto, amino rūgščių ir mikroelementų, skatinančių maisto medžiagų transformaciją iš lapų į šaknies kaklelį ir sacharidų kaupimąsi viršūniniame pumpure, naudojimas rudenį. Be abejo, jeigu augalai praėjusios vasaros pabaigoje buvo nualinti kenkėjų (kopūstinės kandies, rapsinio pjūklelio ar šliužų), šiandien jie atrodo prasčiau.

Reikia akcentuoti ir ypatingą veislių skirtumų įtaką žieminių rapsų atsparumui nepalankiems faktoriams bei derliaus formavimuisi. Rapsų hibridai, kurie šiltos žiemos laikotarpiu taupiai ir „protingiau“ negu paprasti rapsai, eikvoja savo maisto atsargas – sausąsias medžiagas, ir šį pavasarį atrodo gyvybingesni, geresnės regeneracijos, mažiau paveikti stresų negu įprastos veislės. Įvertinus situaciją Bandymų stoties žieminių rapsų eksperimentiniuose laukuose matyti, kad rapsų pagrindinė šaknis yra sveika, šaknies kaklelis – stiprus, siekia apie 12–15 mm, jau pasirodo pirmieji žali lapeliai, aišku, naudodami dar šaknies kaklelyje sukauptas maisto medžiagų atsargas. Pasėlių tankumas yra arba optimalus – 20–25 vnt. kv. m, arba šiek tiek didesnis – 30–35 vnt. kv. m.

Šiuo metu ūkininkai turi operatyviai susirūpinti augalų maitinimu. Esant pirmai progai, augalams reikia duoti pradinį azoto kiekį ir padėti augalams atsigauti. Žieminiams rapsams, skirtingai negu žieminiams javams, pavasarį reikia daugiau azoto trąšų. Mat jų vegetacija prasideda anksčiau, ir jie šiuo tarpsniu labai sparčiai didina biologinę masę. Rapsams azoto reikia skirti 2,2 karto daugiau negu žieminiams kviečiams. Jie 1 t sėklų išauginti sunaudoja apie 50 kg azoto. Pavasarį, pirmojo tręšimo metu, rapsams reikia skirti apie 60 proc. visos azoto trąšų normos. Šiuo laiku rapsai ne tik intensyviai auga, didina vegetatyvinę masę, bet ir kaupia maisto medžiagas tolesniam augimui. Vėliau silpnesnius jų pasėlius reikėtų patręšti ir per lapus, siekiant padidinti būsimų šalutinių žiedinių stiebų pumpurų formavimąsi. Tie, kurie rudenį augalų nepamaitino kalio trąšomis, pavasarį suvešėjus skrotelei gali patręšti skystomis kalio trąšomis per lapus. Rapsams ypač reikia ir sieros – kiekvienam 100 kg azoto turi tekti 7 kg sieros, ji ypač reikalinga rapsų žydėjimo metu.

Tad tikra pasėlių peržiemojimo situacija paaiškės prasidėjus augalų vegetacijai, kai nusistovės teigiama temperatūra. Kai kuriuose regionuose dalis žieminių rapsų pasėlių gali būti šiek tiek praretėję, nušalę ar greičiau „nudžiovinti“. Priimant sprendimus dėl prastesnių žieminių rapsų pasėlių, labai svarbu įvertinti pasėlio vienodumą, t. y. sveikų augalų tolygų pasiskirstymą. Nors bendros metodikos, kaip tai nustatyti, nėra, tačiau ilgametė mokslininkų patirtis ir kitų šalių augintojų praktika rodo, kad 7–10 vnt. kv. m tankumo žieminių rapsų pasėlis yra dar pajėgus išauginti 2–2,5 t/ha, o atskirų veislių – neretai ir dar didesnį sėklų derlių. Svarbu žinoti, kad žiemkenčių atsėjimas vasarojumi ne tik papildomai kainuoja apie 150 Eur/ha, bet ir pavėlina kitų vasarinių kultūrų sėjos laiką, mažina darbų kokybę.

Kintančio klimato sąlygomis, keletą pastarųjų metų kiekviena žiema, kiekvienas jos mėnuo, o ir pavasario pradžia pateikia netikėtumų, tačiau pasirodo, kad, laikantis mokslininkų rekomendacijų, griežtos rapsų auginimo abėcėlės, neigiamą meteorologinių sąlygų poveikį rapsams galima sumažinti iki minimumo.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.