Dalis čekų bitininkų neteko kone pusės medaus

Lipčiaus meduje yra didesnė cukrų įvairovė nei įprastame meduje. Taip pat daugiau didesnės molekulinės masės cukrų, tarp jų ir trisacharido melezitozės. Problema kyla, kai su augalų sultimis į medų patenka ir amarų išskiriama medžiaga, kurioje kaip tik ir yra greitai besikristalizuojančio cukraus – melezitozės.

Toks medus sustingsta per tris dienas, jis čekų bitininkų vadinamas „cementiniu medumi“. Jo išsukti neįmanoma, o ir pačios bitės iš korių išimti nepajėgia, todėl jo palikus žiemai, visa šeima gali žūti iš bado arba nuo sunkios žarnyno ligos.

Pasak Čekijos bitininkų asociacijos, anksčiau buvo įprasta manyti, kad tokio lipčiaus bitės kartu su nektaru suneša iš maumedžių, tačiau patirtis parodė, kad jų gali rasti ir ant kitų medžių, kur yra amarų.

Chrudimo, Rytų Bohemijos, regiono bitininkai šią vasarą kaip niekad daug aptinka tokio medaus. Regiono bitininkų draugijos pirmininko Marselio Gregoro nuomone, tai lemia tam susidariusios palankios oro sąlygos, mat šį sezoną dar nebuvo stiprių vėjų, audrų ar liūčių, kurios nuplautų amarus. Spėjama, kad ir amarų kiekis didesnis nei įprasta. Per dvidešimties bitininkavo metų jam su tokiu reiškiniu teko susidurti tik triskart, bet šįkart tokio „cementinio medaus“ itin daug.

Patyrę bitininkai žino, kaip susidoroti su tokiu medumi ir sumažinti nuostolius. M. Gregoras pasakoja, kad medų suka kiekvieną savaitę, išgaudamas apie 30 proc. šio produkto, o tuščius korius grąžina į avilį. Prasčiau sekasi tiems, kurie medų išima tik du ar tris kartus per sezoną. Per ilgesnį laiką medus taip sukietėja, kad jo visai neįmanoma jo išsukti.

Centrinėje Čekijos dalyje, Moravijoje, jau skaičiuojama, kad maždaug trečdalis lipčiaus medaus dėl melezitozės nepateko į stiklainius. Dar prastesnė Karlovi Varų regiono bitininkų padėtis. Jiems pavyksta išsukti ne daugiau nei pusę medaus ir panašią situaciją prisimena buvus daugiau nei prieš dešimt metų.

Su problema susidūrę bitininkai neabejoja, kad gerokai sumažėjus kokybiško medaus, kils jo kaina.

Kenkia bičių sveikatai

Dar didesni nuostoliai bitininkams gresia praradus bičių šeimas. Vadinamajame „cementiniame meduje“ yra daugiau nei 20 proc. melezitozės. Vos per kelias dienas sustingusio medaus negali išsukti ne tik prietaisus pasitelkęs žmogus. Jo negali pasiimti ir pačios bitės, tai itin pavojinga žiemą.

Be to, žinoma ir tai, kad didelį kiekį melezitozės turintis medus žiemojančioms bitėms sukelia mitybos nepakankamumo problemų. Prieš kelerius metus Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai per trejus metus atliko tris maitinimo eksperimentus su specialiose patalpose laikomomis bitėmis.

Pastebėta, kad maistu, kuriame buvo daug melezitozės, maitinamos bitės pasisavino daugiau maisto ir jų žarnyno svoris buvo didesnis nei kontroliniu maistu maitintų vabzdžių. Be to, išaugo ir pirmųjų bičių mirtingumas. Joms pasireiškė sunkūs ligos simptomai, tokie kaip išpūstas pilvukas, sutrikęs judėjimas.

Mokslininkai nustatė, kad melezitozės dieta pakeitė žarnyno mikrobiotos pieno rūgšties bakterijų bendrijos rūšinę sudėtį ir bitės negali lengvai suvirškinti melezitozės, todėl ji kaupiasi žarnyne.

Manoma, kad dėl prastos šios medžiagos apykaitos žarnyno mikrobiotoje žiemą, kai nėra galimybės tuštintis, susikaupusi melezitozė gali sukelti sunkius žarnyno simptomus ir bičių žūtį.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.