Dangiškoji bankų mana kaimui

Bankų svajonė – suvaryti visus į elektroninį gardą, todėl norint išsigryninti savo uždirbtus pinigus, tenka įveikinėti daugybę barjerų. Bankininkai giriasi, kad Lietuvos regionuose iki rugpjūčio vidurio įrengs 100 naujų bankomatų. Tačiau palyginus su kitomis Europos valstybėmis, tai tėra katino ašaros – pas mus bankomatų tinklas yra vienas prasčiausių tarp euro zonos šalių. „Šuo ir kariamas pripranta“, – tautiečių susitaikymą su tokia žeminančia padėtimi apibūdino kaimo bendruomenių atstovai.

Bankomatų pristatymas vėluoja

Žmonės prisitaiko, bet sunkiai tramdo apmaudą, kad bankai ir valstybė nori vis labiau reguliuoti jų piniginę. Tokių užmačių vis daugėja: šiemet įteisinta nauja prievolė – atlyginimus darbuotojai privalo gauti tik per finansų įstaigą, dažniausiai banką. Toks įstatymas įsigaliojo nepaisant to, kad Lietuvoje situacija dėl bankomatų tinklo išskirtinai prasta – Pasaulio banko skaičiavimais, euro zonoje 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka 66 bankomatai, o Lietuvoje gerokai mažiau – tik apie 39. Austrijoje 100 tūkst. žmonių yra net 172 bankomatai, Portugalijoje – 170, Vokietijoje –130, gerokai daugiau bankomatų nei pas mus suskaičiuojama ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje.

Atlyginimai – tik per bankus, o bankomatų daug kur su žiburiu nerasi. „Plastikinę kortelę nors per arklio dantis brauk“, – kaime sklando sparnuota frazė apie be išsigryninimo paslaugų paliktas kaimiškas vietoves.

Kartu su darbuotojams algas grynaisiais mokėti draudžiančiu įstatymu buvo siūlomas ir kitas – įpareigojantis komercinius bankus išplėsti išsigryninimo galimybes regionuose, kad gyventojams nereikėtų dešimtis kilometrų belstis prie vertybe tapusių bankomatų. Tačiau toks įstatymas nebuvo priimtas – bankams leista savo valia įsipareigoti pasirūpinti bankomatais kaimiškose vietovėse. Pernai birželį buvo pasirašytas memorandumas, pagal kurį pažadėta iki liepos 1 d. įrengti 100 papildomų vietų, kur būtų galima išsigryninti pinigus. Dabar aiškėja, kad iki to laiko turėtų būti įrengta apie 50 bankomatų, o dar tiek pat žadama pastatyti iki Žolinių. Kas žino, ar tai neužsitęs, pavyzdžiui, iki Vėlinių.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus aiškino, kad naujų bankomatų gamyba ir pristatymas stringa dėl prekybos grandinių trikdžių, lustų trūkumo, Lietuvos konflikto su Kinija, karo Ukrainoje.

Ne mažina, o skatina šešėlį

„LB ėmėsi lyderystės, sakydamas, kad įstatymo priimti nebūtina, galima ir susitarimo būdu išspręsti šią problemą“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje LB dėl regionams pažadėtų 100 naujų bankomatų laurus kabino šio komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Kai kurie komiteto nariai didelio entuziazmo dėl to nerodė. Priešingai, jie apgailestavo, kad nebuvo priimtas įstatymas, turėjęs sutramdyti per pastaruosius dešimtmečius išsigryninimo paslaugų infrastruktūrą iki minimumo sumažinusius bankus. „Švedai tokį įstatymą priėmė, nepasitikėjo savo bankų garbės žodžiu, o Lietuvoje viskas kitaip. Kai nėra įstatymo, įpareigojančio įrengti bankomatus, susitarimo gali ir nepaisyti – baudų nebus. Jau dabar faktas, kad iki liepos 1 d. visų bankomatų nebus. Pamename, kai bankai buvo pasirašę memorandumą, kad įvedus eurą, nedidins įkainių, bet tai greitai pamiršo“, – priminė BFK narys Valius Ąžuolas.

Jį stebina tai, kad miestuose bankomatai yra keičiami naujais, tačiau kaimuose juos įrengti vėluojama. „Vadinasi, bankomatų yra, tik jų neskuba vežti į kaimus. Jeigu ir pastatys pažadėtus 100 bankomatų, tai bus tik simbolinis dalykas“, – įsitikinęs parlamentaras.

V. Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad ateityje žmonėms bus sukurta dar daugiau problemų: „Norima nustatyti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 3 000 Eur, o į naujus bankomatus nebus galima įnešti grynųjų pinigų. Žmonės paliekami be sprendimų. Juk jau net regionuose likę bankų skyriai daug kur nedirba su grynaisiais.“

Jo įsitikinimu, tai ne mažina, o tik skatina šešėlį. Seimo narys teigė girdėjęs įmonių savininkus atvirai kalbant, kad patys darbuotojai prašo avansą mokėti grynaisiais, nes kyla problemų dėl išsigryninimo. „Bankininkai siunčia į „Perlo“ terminalus, kur išsigryninus 10 Eur tenka sumokėti vieną eurą – 10 proc. sumos. Taip pat bankai nenori atskleisti išsigryninimo iš bankomatų įkainių, nurodo į Konkurencijos įstatymą, kuris esą to neleidžia daryti“, – pastebėjo V. Ąžuolas.

Reikėtų dešimt kartų daugiau

2021-ųjų birželį memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai susitarė per vienerius metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų pinigų išgryninimo vieta būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo jų gyvenamosios vietos. Žadama, kad įgyvendinus projektą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste bei miestelyje. Dabar bankomatai yra įrengti 91 gyvenamojoje vietovėje. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės manymu, skelbiami rodikliai apie išsigryninimo paslaugos prieinamumą toli gražu nebus pasiekti: „Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyboje vienareikšmiškai buvo konstatuota, kad Lietuvoje prastos pinigų išsigryninimo sąlygos. 100 naujų bankomatų regionuose nieko neišspręs, reikėtų mažiausiai 1 000.“

Gyventojai žeminami

„Šuo ir kariamas pripranta“, – gyventojų susitaikymą su žeminančia padėtimi „Ūkininko patarėjui“ apibūdino Biržų r. savivaldybės tarybos narė ir šio krašto kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Edita Čepokienė. Ji sakė negirdėjusi, kad Biržų krašte būtų planuojama kur nors pastatyti bent vieną naują bankomatą. „Nemunėlio, Radviliškio, Papilio seniūnijos nuo Biržų nutolusi 20–30 km, bet bankomatų čia nerasi. Žmonės pinigų išsigrynina, kai važiuoja kitais reikalais į miestą, kiti įduoda kortelę ir paprašo parvežti grynųjų. Ar tai normalu?“, – apie nepagarbą gyventojams kalbėjo šio krašto politikė ir visuomenininkė. Pasak jos, žmonėms akivaizdu, kad šalyje yra didelė bankų įtaka. „Visi turi būti surišti su bankais, ir jiems tai yra naudinga, nes už kiekvieną krustelėjimą reikia mokėti. Niekas to nesureguliuoja, jeigu būtų valstybinis bankas, kur galėtume nemokamai išsigryninti, įnešti pinigus, žmonės pasitrauktų iš komercinių bankų. Didžiųjų bankų skyriai jau net nedirba su grynaisiais, gali užeiti tik pasikonsultuoti. Po dešimties ar net po penkerių metų greičiausiai liks tik keli bankomatai ir galimybė pasikonsultuoti telefonu“, – apie nuo žmonių besitraukiančias gyvas paslaugas kalbėjo E. Čepokienė.

Grynieji pinigai – nuodėmė?

Kaip bebūtume sparčiai genami į bankininkų prižiūrimą elektronini gardą, ir miestiečiui norisi turguje ar mugėje už prekę atsiskaityti grynaisiais. O kaimiškose vietovėse dažnai tai tėra vienintelė galimybė. Tačiau kuriama tokia atmosfera, kad grynieji pinigai – lyg nuodėmė, o tie, kurie nori jų turėti, – nuodėmingieji ar potencialūs šešėlinės ekonomikos dalyviai. Kalvarijos miesto bendruomenės pirmininkas Algirdas Valenta ŪP sakė nematantis, kad situacija gerėtų: „Kalvarijos mieste sekmadieniais vyksta didelis turgus, kur kortelėmis neatsiskaitysi. Jų nepanaudosi ir bažnyčioje, kur tikintieji nori paaukoti. Dar didesnė problema, kad ir iš tų kaimų, kur buvo kultūros centrai, autobusai nebekursuoja, tad ką daryti senstantiems gyventojams? Juk jiems reikia atsiskaityti už sukapotas malkas, apdirbtą žemę ir kt.“

Panašu į blefą

„Tie 100 naujų bankomatų nieko nepakeis, tai tėra blefas, – mano Jurbarko r. verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus. – Bankomatą stato Klausučių gyvenvietėje, kuri nuo Jurbarko nutolusi apie 45 km. Tos vietovės gyventojams bus gerai, o iš aplinkinių kaimų iki bankomato liks 5–12 km, bet ir juos reikės kaip nors įveikti. Iš kitų rajono vietovių iki Jurbarko – 20 ir daugiau km, degalai brangsta, taigi, teks daugiau susimokėti už savo uždirbtų pinigų išsigryninimą.“ Verslininkas atkreipė dėmesį į bankininkų ir politikų aiškinimus, esą išsigryninti galima prekybos centruose, „Perlo“ terminaluose: „Jų mūsų krašte tėra keletas, o raginimas grynintis didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse panašus į nelygių konkurencinių sąlygų skatinimą. Žmonės priversti eiti apsiprekinti į tokias parduotuves, aplenkdami kitas.“

Vienas prasižengė – baudžia visus

G. Stoškus įsitikinęs, kad įstatymą, kuris įpareigojo atlyginimus mokėti tik į sąskaitas bankuose, pagimdė ir patvirtino neišmanėliai. „Tai tik sukėlė žmonėms daug papildomų rūpesčių. Juokingai skamba argumentas, kad taip norima kovoti su šešėline ekonomika. Nežinau, koks verslininkas šešėlinį atlyginimą moka per bankus. Tie, kurie nelegaliai mokėjo algas, matyt, ir toliau tai daro. Kur skaičiai, kad sumažėjo šešėlis?“ – retoriškai klausė verslininkas.

Z. Sorokienė absurdu vadino realybę, kai žmonės negali laisvai disponuoti savo uždirbtais pinigais. Absurdiška, anot jos, ir tai, kad kuriant įstatymus vadovaujamasi iškreipta logika: jeigu pasitaiko vienas ar keli pažeidėjai, reikia bausti visus. Kitaip tariant, į visus piliečius žiūrima kaip į potencialius pažeidėjus ar nusikaltėlius. „Tai nėra kova su nelegaliomis pajamomis ir šešėline ekonomika, taip veikiau užtikrinamas uždarbis bankams. Juk visos jų paslaugos – pinigų įnešimas, išėmimas, atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis – apmokestinamos. Bankai, matyt, sugeba padaryti įtaką valdžiai, kad atsiranda tokie sprendimai, dėl kurių ypač kenčia smulkusis verslas ir žmonės. Jeigu mokėjimo kortelių skaitytuvai būtų nemokami arba už simbolinę kainą, juos naudotų plačiau. Verslas regione tiek neuždirba, kad dalį pajamų atiduotų bankams. Įdomu tai, kad pas mus bankų paslaugų įkainiai didesni nei tų motininių bankų šalyse“, – stebėjosi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.

Nesiūlo lyginti

Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Edita Lisinskaitė ŪP patikslino, kad dabar Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 37 bankomatai. Įrengus 100 naujų bankomatų, šis rodiklis vos pagerės – iki 40 bankomatų. Taigi apverktina padėtis mažai tepasikeis.

„Vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad bankomatų skaičiaus, tenkančio 100 tūkst. gyventojų, lyginimas tarp valstybių yra klaidinantis, nes skiriasi valstybių ekonominė, geografinė ir demografinė situacija, gyventojų atsiskaitymo įpročiai, jų tankumas, BVP vienam gyventojui, inovacijų lygis, grynųjų pinigų naudojimas“, – pabrėžė LB atstovė ir pridūrė, kad Lietuvoje gyventojų tankumas yra vienas mažiausių euro zonoje. LB beda pirštu į stulbinančiais mastais ištuštėjusios Lietuvos rodiklius: euro zonoje vidutinis gyventojų tankumas – 120 gyv./km2, o mūsų šalyje – 44 gyv./km2, t. y. pas mus gyventojai gyvena beveik tris kartus rečiau. Peršasi išvada: jeigu mažai žmonių, jiems nereikia ir paslaugų.

Editos ČEPOKIENĖS asmeninė, socialinių tinklų ir redakcijos nuotraukos