Vakar danų ūkininkai iš visos šalies protestavo greta Christiansborgo, Danijos parlamento būstinės, mėgindami sustabdyti planuojamą azoto trąšų naudojimo taisyklių griežtinimą. Protesto metu danų ūkininkai prie parlamento su nerimu stebėjo debatus dėl įstatymo dideliame ekrane, rašo portalas agriwatch.dk.
Galutinis balsavimas numatytas 2026 m. rugsėjo 3 d. Nepaisant protestų, Danijos žiniasklaidos pranešimai rodo, kad dauguma parlamentarų vis dar pritaria pasiūlymui. Tačiau pasipriešinimas auga ir valdančiosiose partijose. Keletas parlamento narių iš dešiniųjų liberalų partijos „Venstre“ ketina balsuoti prieš įstatymą.
Danijos žemės ūkį aprašanti žiniasklaida pranešė, kad ir pirmadienį Odensėje jau buvo susirinkę daugiau nei 4500 ūkininkų ir žemės ūkio sektoriaus atstovų, kurie ten protestavo.
Nauji azoto reglamentai, jeigu bus priimti parlamente, turėtų įsigalioti nuo 2027 m. sausio 1 d.
Pasak protesto organizatorių, dėl reglamentų gali būti taikomi dideli apribojimai ypač nukentėjusiems ūkiams. Organizacijos „Bæredygtigt Landbrug“ pirmininkas Nielsas Hauge Mikkelsenas perspėja apie didelius pajamų nuostolius žemės ūkiui ir tiekiamosios bei parduodamosios pramonės įmonėms.
Vienas iš demonstracijos organizatorių Peteris Kiæras ragina politikus sustabdyti įstatymo galiojimą. Kalbėdamas su naujienų portalu „Maskinbladet“ jis teigė, kad naujosios priemonės gali smarkiai paveikti didelę žemės ūkio sektoriaus dalį ir ūkiams taps tiesiog neįmanoma dirbti kaip anksčiau: „Žemės ūkis buvo sutryptas kojomis. Tai agresija. Darėme tik tai, ko mūsų prašė politikai. Visus metus laikėmės teisės aktų ir gerokai sumažinome azoto išmetimą. Staiga gauname trąšų įstatymą, kuris per naktį imsis tokių drastiškų priemonių, kad pusė žemės ūkio bus taip smarkiai paveikta, jog žmonės negalės ūkininkauti kaip anksčiau...“
Ypač didelį nerimą kelia galimos pasekmės Danijos grūdų gamybai. Remiantis pramonės asociacijos DAKOFO skaičiavimais, naujasis azoto reglamentas gali sumažinti gamybą beveik 1,8 mln. tonų grūdų. Tai atitinka beveik ketvirtadalį dabartinio Danijos grūdų suvartojimo.
Remiantis šiais skaičiavimais, apie 275 000 hektarų grūdų gali būti nebenaudojama. Taip pat nukentėtų rapsai ir ankštiniai augalai. Todėl Danijos žemės ūkio ir maisto taryba (Landbrug & Fødevarer) perspėja apie esminius maisto tiekimo pokyčius. Šiuo metu Danija pagamina maždaug 108 procentus savo grūdų poreikio. Pagal naujus reglamentus šis skaičius gali sumažėti iki vos 86 procentų. Kitaip sakant, šalis iš eksportuotojos taptų priklausoma nuo importo.
„Landbrug & Fødevarer“ pirmininkas Sørenas Søndergaardas taip pat griežtai kritikuoja planuojamą reformą: „Mitingą rengiame tam, kad sutelktume pramonę ir paskatintume Christiansborgo politikus... Nes susiduriame su dideliu iššūkiu, kuris ištiks visą Danijos maisto gamybą, jei sausio 1 d. įsigalios azoto reglamentas... Neįmanoma įgyvendinti didžiausios Danijos istorijoje žemės reformos, kol vyriausybė skuba priimti techniškai neapibrėžtą azoto reglamentą...“
Ūkininkų asociacija taip pat abejoja individualių skaičiavimo modelių moksliniu patikimumu. Be kita ko, kritikuojamas azoto reguliavimo nustatymo modelis. Asociacijos vadovo nuomone, reglamentams, turintiems toli siekiančių ekonominių pasekmių, duomenų bazė turi būti ypač patikima.
Už griežtesnes taisykles pasisakantys politikai akcentuoja aplinkosaugos problemas: esą daugelyje Danijos fiordų ir pakrančių vandenų trūksta deguonies, o pernelyg didelis maistinių medžiagų kiekis skatina dumblių žydėjimą. Biomasei skaidantis, iš vandens ištraukiamas deguonis – kraštutiniais atvejais susidaro vadinamosios negyvos zonos, kuriose žuvys, augalai ir kiti organizmai vos gali išgyventi.
Unikali Danijos geografija dar labiau paaštrina problemą. Didelė šalies dalis naudojama žemės ūkiui, o daugelis laukų yra netoli upių, fiordų ir pakrančių. Todėl iš šių laukų išplaunamas azotas gali gana greitai patekti į vandenį.
Padėtis ypač kritiška siauruose ir sekliuose fiorduose. Kai kuriose vietovėse daugiau nei 90 procentų žmogaus sukelto azoto patekimo į aplinką atvejų gaunama iš Danijos šaltinių, įskaitant žemės ūkį ir vietines nuotekas.
Parengė Ričardas Čekutis