Smulkiažiedės našlaitės
Pavasarį, prieš pražystant narcizams, tulpėms, hiacintams ir kitoms ankstyvosioms svogūninėms gėlėms, skleidžiasi kukliųjų našlaičių grožis. Šiuolaikinės hibridinės veislės stebina spalvų įvairove ir žiedų dydžiu – už tai galima padėkoti selekcininkams. Tiems, kurie šių dvimečių gėlelių neįsigijo praėjusią vasarą, Z. Braškienė siūlo vasarį pasisėti gausiai nuo balandžio iki spalio vidurio žydinčią tiesiaragės našlaitės (Viola cornuta L.) veislę ‘Helen Mounth’ ar kitus hibridus.
Botanikės nuomone, šios našlaitės yra kompaktiškesnės už darželines, gausiau ir ilgiau džiugina spalvingais žiedais. Vienu metu ant kerelio žydi 30–50 žiedų. Gražiai atrodo vienos, tinka deriniuose su vasarą žydinčiomis gėlėmis: suteromis, verbenomis, begonijomis, katarantais, lobelijomis, gubojomis ir dekoratyviniais lapiniais augalais: šlamučiais, šilingėmis, kibiosiomis ašuotėmis ar vilnotosiomis soruolėmis.
Mielieji katarantai
Rausvasis katarantas (Catharanthus roseus, sin. Vinca rosea) – tai vienmetis nedidukas augalas dekoratyviais visžaliais lapais. Z. Braškienės nuomone, jis žiedų puošnumu primena daugelio augintojų mėgstamas spriges. Žiedai žvaigždiški, susiformuoja stiebų viršūnėse, kartais nuo jų gausos nesimato net blizgančių lapų. Gėlininkystės specialistė pataria auginti vieną iš puošniausių – stambiažiedę (5,5–6 cm skersmens) veislę ‘Volcano’ F1, stebinančią gausiu ir ilgu žydėjimu – nuo birželio pradžios iki spalio. Žiedai įvairių spalvų bei atspalvių: balti, rausvi, rožiniai, abrikosiniai, purpuriniai su išraiškingomis akutėmis. Kerai kompaktiški, šakoti, 25–30 cm aukščio.
Pasak botanikės, katarantai geriausiai auga šiltose, saulėtose, nuo vėjų apsaugotose vietose, puikiai jaučiasi vazonuose ir balkonų loveliuose, taip pat sodinami gėlynuose. Augalai ištvermingi nepalankioms aplinkos sąlygoms – karščiui, sausrai, drėgmės pertekliui. Itin puošnios kompozicijos suformuojamos skirtingų spalvų katarantus pasodinus didesnėmis grupėmis arba derinant su žydinčiais vienmečiais ir varpiniais augalais.
Begonijų girliandos
Lietuvoje auginama labai įvairių ir puošnių begonijų. Pastaraisiais metais induose kuriamose kompozicijose ir gėlynuose karaliauja nereiklios, elegantiškos, gausiai, nepertraukiamai iki vėlyvo rudens žydinčios hibridinės begonijos (Begonia hybrida) veislės ‘Dragon Wing Red’ ir ‘Dragon Wing Rose’.
„Mano balkono lovelyje jos žydėjo iki lapkričio 20 dienos, mat rudeninės šalnos nepadarė žalos, – džiaugiasi Z. Braškienė. – Šios begonijos siekia 35–50 cm plotį, lankstūs stiebai nuo žiedų gausos gražiai nusvyra žemyn. Per vasarą išaugina 10–20 stiebų.“
Kad atrodytų puošniai, botanikė siūlo hibridines begonijas loveliuose, konteineriuose, gėlynuose ir lysvėse sodinti rečiau nei kitas gėles kompozicijose, nes jos tikros individualistės – nepakenčia kitų vešliai augančių augalų konkurencijos. Tad draugiją galima pasiūlyti kompaktišką šaknyną formuojančias pelargonijas, dichondras, šilinges, fuksijas, varpinius vienmečius augalus. O kuriant derinius su ipomėjomis ar margeniais, juos kaskart reikėtų apgenėti.
Specialistės teigimu, nužydėjusių begonijų žiedų nereikia nuskinti, jie patys nubyra ir tai nekenkia gėlių dekoratyvumui, nes greit pražysta nauji.
Varpiniai augalai
„Pastaraisiais metais dekoratyviniai varpiniai augalai tapo itin mėgstami gėlių kompozicijose ir gėlynuose, – pastebėjimais dalijasi Z. Braškienė. – Nereiklios varpinės žolės praturtina augalų derinį natūralumu, lengvumu, o dvelkiant vėjui, sukuria bangavimą ir šnaresį.“
Vilnotoji soruolė (Pennisetum villosum) – vienmetis varpinis augalas, išauginantis puošnias, iki 60 cm ilgio, svyrančias, sidabrines varpų šluoteles. Pražysta jau birželio pradžioje baltomis, stambiomis varpomis. Kerai rutuliški. Pasak gėlininkės, ją galima auginti gėlynuose ir sodinti į pastatomus indus, kuriuose gražiai nusvyra žemyn. Geriausiai auga saulėkaitoje, vidutinio derlingumo dirvoje. Soruolė sparčiai auga, todėl, sodinant su kitais žydinčiais augalais, reikia atsižvelgti į jų augimo intensyvumą, kad varpinis augalas per vasarą jų neužgožtų
Kibioji ašuotė (Stipa tenuissima). Botanikė pažymi, kad pastatomuose induose ir svyrančiuose krepšiuose tinka kibioji ašuotė, dar vadinama „angelo plaukais“ ar „ponio uodega“. Deja, Lietuvoje ji nežiemoja, tad auginama kaip vienmetis augalas.
Ašuotės sudaro tankius, kompaktiškus kerelius, liepą išleidžia šluoteles su ilgais, pūkuotais akuotais. Gražiausiai atrodo pasodintos augalų grupėse, kai didesniame plotelyje, vėjui pučiant, plevena sidabriniai akuotai. Daugelio gėlininkų pamėgtos ir žydinčių gėlių kompozicijose. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Labai atsparios sausroms.
„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ
Zitos Braškienės ir Rasos Davidavičienės nuotraukos
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.