Dar viena „kupra“ žemdirbiams

Eksporto kvotos

Bendros prekybos prekėmis tarp ES ir Australijos apimtys 2024 m. siekė 49,4 mlrd. Eur. Derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo vyko nuo 2018 m., tačiau 2023 m. jos žlugo dėl to, kad, kaip teigė Kanbera, europiečiai atsisakė nusileisti dėl australiškų žemės ūkio produktų, tokių kaip jautiena ir ėriena, patekimo į rinką klausimo. Dabar pasiektas susitarimas yra kompromisas. Pagal susitarimą australiškos jautienos, kurią bus leidžiama įvežti į ES, kvota per ateinantį dešimtmetį padidės daugiau nei 10 kartų, palyginti su dabartiniu lygiu. Į tą kvotą – 30 600 tonų – įeis 55 proc. žole šertų galvijų jautienos, įvežamos be muito, ir 45 proc. jautienos, įvežamos taikant sumažintą 7,5 proc. muito tarifą. Trečdalis jautienos kvotos bus taikoma penkerius metus, o vėliau bus padidinta iki visos kvotos.

Susitarimas yra artimesnis Europos reikalavimui dėl 30 000 tonų nei Kanberos reikalavimui dėl 40 000 tonų. Tai buvo pagrindinis derybų kliuvinys.

Nepritarimas

Tačiau tai vis tiek greičiausiai sukels Europos žemės ūkio sąjungų pasipiktinimą. Žemės ūkio organizacijų grupė COPA ir COGECA dar metų pradžioje pareiškė, kad susitarimas „kelia pavojų užkrauti neproporcingą naštą Europos ūkininkams“. Australijos ūkininkai pareiškė esą nusivylę susitarimu. Nacionalinės ūkininkų federacijos prezidentas Hamishas McIntyre’as teigė, kad susitarimas nerodo jokių realių pokyčių žemės ūkiui nuo to pasiūlymo, kurį Australija atmetė 2023 m. „Ūkininkai pagrįstai nerimaus, kad po ilgų derybų šis susitarimas nesuteikė komerciškai reikšmingos prieigos Australijos žemės ūkio eksportui“, – sakė jis.

ES taip pat numato 25 000 tonų australiškos žole šertų avių ir ožkų mėsos kvotą, kuri bus įvedama pamažu per septynerius metus. „Susitarimas apskritai yra puikus Australijos eksportuotojams“, – agentūrai AFP sakė Sidnėjaus technologijos universiteto vyriausiasis ekonomistas Timas Harcourtas.

Pavadinimų teisės

Kitas pagrindinis ginčytinas klausimas buvo Europos žemės ūkio atstovų arši maisto produktų geografinių nuorodų, nuo prancūziško šampano iki airiško viskio, gynyba. Australijai bus leista toliau naudoti kai kuriuos geografinius pavadinimus, pavyzdžiui, feta ir griujeras, tais atvejais, kai gamintojai šiuos pavadinimus naudojo bent penkerius metus. Kai kurie pavadinimai neatitiko reikalavimų ir turės būti pakeisti – tarp jų yra Australijoje gaminamas graikų alkoholinis gėrimas „Ouzo“ ir sūris „Fontina“.

Pasiekus kompromisą, Australijos vyndariams bus leista naudoti terminą „prosecco“ vidaus rinkoje, tačiau po 10 metų jie turės nustoti jį naudoti eksportui. „Tai turės ypač didelį poveikį vyno pramonei, – AFP sakė Naujojo Pietų Velso universiteto atstovė Lisa Toohey. – Australijos parmezano gamintojai bus patenkinti, o fetos ir griujero gamintojai – ne.“

Kita vertus, Europos ūkininkai ir maisto įmonės gaus didesnę prieigą prie Australijos rinkos. Bus panaikinti muitai pagrindiniams Europos eksporto produktams, tokiems kaip sūris, vynas, vaisiai, daržovės ir šokoladas. Tai leis Europos ūkininkams sutaupyti 1 mlrd. Eur muitų, sakė U. von der Leyen.

Transporto priemonių muitai

Europos derybininkai tikėjosi, kad Australija panaikins prabangių automobilių muitą, numatantį 33 proc. muitą transporto priemonėms, kurių kaina viršija tam tikrą ribą. To jiems nepavyko pasiekti, tačiau pagal susitarimą Australija padidins apmokestinimo ribą iki daugiau nei 120 000 Australijos dolerių elektrinėms transporto priemonėms ir taip atleis nuo mokesčio 75 proc. Europos elektrinių automobilių.

Taip pat bus panaikintas 5 proc. muitas visam importuojamų Europos automobilių kiekiui. Tai padės sumažinti išlaidas ir „padidinti elektromobilių paklausą“, teigė Kanbera, nes šalis siekia per ateinančius dešimtmečius anglies dvideginio išmetimo apimtis sumažinti iki nulio.

Svarbios naudingosios iškasenos

Kitas svarbus susitarimo elementas – užtikrinti ES prieigą prie itin svarbių naudingųjų iškasenų, reikalingų švarioms technologijoms, pavyzdžiui, vėjo jėgainėms ir elektrinių automobilių baterijoms, kurių gausių telkinių turi Australija. Kinija dominuoja metalų gamybos srityje ir grasino apriboti tiekimą per atsakomąjį prekybos karą su Vašingtonu, todėl Vakarų šalys buvo priverstos ieškoti kitų tiekėjų.

Australijos ir ES susitarimas siekia suteikti Europai geresnę prieigą prie šių žaliavų, ypač aliuminio, ličio ir mangano. Kanbera teigia, kad muitai jos kritinių mineralų eksportui dabar yra „panaikinti“.

Įžvelgia pavojų

„ES ir Australijos laisvosios prekybos susitarimo sudarymas kelia didelį susirūpinimą Europos žemės ūkiui, nes jis tapo ES strategijos, kuria siekiama užtikrinti platesnius prekybos ir politinius tikslus, derybų priemone“, – pasirašius susitarimą pranešime spaudai teigia Europos žemės ūkio organizacijų grupė COPA ir COGECA. Organizacija taip pat pažymi, kad, tęsiantis dabartinei ekstremaliajai situacijai, susitarimo pasekmės daugeliui jautrių ūkininkavimo sektorių vidutiniu laikotarpiu bus netvarios.

„Didelės nuolaidos ypač jautriems žemės ūkio sektoriams – jautienai (30 600 t tarifinė kvota), avienai (25 000 t tarifinė kvota, iš kurios tik 27 proc. įšaldyta), cukrui (35 000 t tarifinė kvota) ir ryžiams (8 500 t tarifinė kvota) – jau seniai kelia didelį ūkininkų bendruomenės pasipriešinimą ir susirūpinimą. Po susitarimo su MERCOSUR, vertinant bendrą vienas po kito sudaromų prekybos susitarimų poveikį, tokios nuolaidos laikomos nepriimtinomis. Net ir tokiam sektoriui, kaip vyndarystė, kuris tradiciškai laikomas galinčiu daugiau išlošti, potenciali šio susitarimo nauda išlieka sunkiai įžvelgiama, o didesnę naudą dėl muitų panaikinimo, tikėtina, gaus Australijos eksportuotojai“, – teigiama pranešime spaudai.

Jame akcentuojama, kad ūkininkai visoje ES susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis, nuolatiniu infliaciniu spaudimu, neatsiliekančiomis kainomis ir didėjančiu neapibrėžtumu, susijusiu su įvykiais Irane ir visomis platesnėmis geopolitinėmis aplinkybėmis. Tolesnis šių jautrių sektorių atvėrimas laisvosios prekybos susitarimams tik padidintų esamą pažeidžiamumą ir priverstų daugelį ES šeimos ūkių spręsti dėl ūkininkavimo perspektyvų.

Žemdirbių organizacijos tikina, jog tai, kad nėra visapusiško požiūrio į bendro šių susitarimų poveikio valdymą, ir toliau kelia esminių klausimų dėl ES prekybos politikos nuoseklumo ir tvarumo. Europos ūkininkai negali toliau dengti dvišalės prekybos liberalizavimo išlaidų be tinkamų ir tikrai veiksmingų apsaugos priemonių. Kol kas tokie EK pasiūlyti mechanizmai labiau primena komunikacijos priemones, skatinančias sunkiai priimtinus susitarimus, o ne tikrai veiksmingus mechanizmus, kuriuos galima aktyvuoti krizės atveju.

„Europos gamintojai tebėra įsipareigoję tiekti aukštos kokybės, tvarius produktus, atitinkančius vienus griežčiausių pasaulio standartų. Todėl labai svarbu, kad prekybos susitarimai nesumenkintų šių pastangų“, – tvirtinama pranešime spaudai.

BNS, ŪP informacija