Darbas namuose: kam labiau patinka

Daugiau nei trečdaliui dirbančių žmonių (38 proc.) Lietuvoje darbdaviai suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau pastaruoju metu iš namų ar kitos vietos teigia dirbę tik pusė (50 proc.) darbuotojų, turėjusių tokią galimybę. Ateityje ir toliau dirbti nuotoliniu būdu norėtų trys ketvirtadaliai (76 proc.). Tai atskleidė tarptautinės informacinių technologijų bendrovės „Accenture“ tyrimas.

Vyresni dažniau eina į darbą

Dažniau nuotoliu linkę dirbti jaunesni Z ir Y kartų atstovai. Bent kartą per savaitę taip dirbę teigia 55–60 proc. 18–44 metų dirbančiųjų. Iš jų vyresni nuotolinį darbo būdą rinkosi 41–44 proc. darbuotojų, kuriems darbdaviai suteikia nuotolinio darbo galimybę.

Tarp pasirinkusiųjų dirbti iš namų ar kitos vietos, penktadalis (21 proc.) tai darė 1–2 dienas per savaitę, kiek mažiau nei penktadalis (18 proc.) nuotoliniu būdu dirbo nuolat, o likusi dalis (11 proc.) – 3–4 dienas per savaitę.

„Darbo galimybės bei įpročiai pasikeitė, ir tai iš naujo turi įvertinti kiekviena įmonė ir kiekvienas darbuotojas, o ne stengtis sugrįžti prie ankstesnės tvarkos. Pandemija buvo puikus pokyčių katalizatorius, ir laimės tie, kurie pasinaudos šia galimybe, tęs naujų darbo organizavimo modelių paieškas ir prisitaikys prie pokyčių“, – įsitikinęs agentūros Lietuvoje vadovas Martynas Rudokas.

Privertė pandemija

Pasak M. Rudoko, šiuo metu dalis jo kolegų Baltijos šalyse į biurus ateina kasdien, vieną ar kelias dienas per mėnesį, per pandemiją – 95 proc. agentūros darbuotojų Lietuvoje ir Latvijoje dirbo nuotoliu. Didžioji dalis pareigų ir dabar dažniausiai atliekamos nuotoliniu būdu, o į biurą atvykstama tik susitikti su kolegomis ar atlikti konkrečių užduočių, kurias galima atlikti tik ten.

Kaimyninėje Latvijoje šiek tiek kiek daugiau darbdavių suteikia savo darbuotojams galimybę dirbti nuotoliu (43 proc., Lietuvoje – 38 proc. Daugiau darbuotojų, galinčių dirbti nuotoliu, tokia galimybe pastaruoju metu teigė pasinaudoję (61 proc.,  Lietuvoje – 50 proc.).

Dauguma tikisi lankstumo

Tyrimas parodė, kad dauguma darbuotojų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir ateityje iš darbdavių tikisi lanksčių darbo sąlygų. Lietuvoje trys ketvirtadaliai (76 proc.) dirbančiųjų, kuriems ir dabar suteikiama galimybė dirbti nuotoliu, ateityje taip pat norėtų turėti tokią galimybę. Tik vienas iš šešių septynių darbuotojų (15 proc.) atsakė, kad ateityje norėtų dirbti tik biure.

Latvijoje visiškai sugrįžti į darbą ofise norėtų dar mažiau dirbančiųjų – tik vienas iš aštuonių (12 proc.) darbuotojų, kuriems ir dabar suteikiama galimybė dirbti nuotoliu. O turėti galimybę dirbti nuotoliu ateityje norėtų kiek didesnė darbuotojų dalis – 82 proc.

Kiek dienų per savaitę darbuotojai ateityje norėtų turėti galimybę dirbti nuotoliu? Lietuvoje populiariausias pasirinkimas buvo 4 dienos per savaitę (31 proc.), 3 dienos (14 proc.), visą laiką (13 proc.), 2 dienas rinkosi 12 proc. ir 1 dieną – tik 6 proc. atsakiusiųjų.

Jaučiasi įsipareigoję

Tyrimas parodė, kad šiek tiek daugiau nei trečdaliui dirbančiųjų (38 proc.) Lietuvoje darbdaviai visiškai nesuteikia galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Latvijoje tokių darbuotojų yra panaši dalis – 37 proc. Penktadaliui darbuotojų (21 proc. Lietuvoje, 19 proc. Latvijoje) leidžiama dirbti iš namų ar kitur esant išskirtinei situacijai.

Pačių darbuotojų vertinimu, pusė (51 proc.) dirbančiųjų Lietuvoje teigia, kad jų darbą galima atlikti tik esant savo darbo vietoje. Trečdalis (30 proc.)mano, kad dalį darbų galima atlikti tik iš darbo vietos, o kai kuriuos galima atlikti ir nuotoliniu būdu. Penktadalis (18 proc.) yra įsitikinę, kad viską galima padaryti nuotoliniu būdu.

Latvijoje šiek tiek mažiau dirbančiųjų jaučiasi privalantys būti darbo vietoje, kad galėtų atlikti savo pareigas (45 proc.), kiek daugiau mato galimybes dirbti hibridiniu būdu tiek iš darbo vietos, tiek nuotoliu (33 proc.) bei viską galėtų padaryti nuotoliu 21 proc. dirbančiųjų.

Kiek daugiau jaunesnių Z ir Y kartų darbuotojų įsitikinę, kad visas savo pareigas gali atlikti nuotoliu – taip teigė 21–25 proc. 18–44 metų dirbančiųjų ir tik 12–16 proc. 45–63 metų darbuotojų.

Svarbu – neprarasti ryšio

Pasak M. Rudoko, panašias nuotolinio darbo tendencijas patvirtina ir atlikti tyrimai Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei kitose šalyse.

„Įmonių vadovams šiuo metu svarbu kurti ir užtikrinti lanksčius darbo modelius bei palankią aplinką, kad darbuotojas kartu su darbdaviu galėtų pasirinkti jam tinkamiausią darbo būdą, jei tai leidžia jo pareigos. Tačiau lankstus darbo modelis neturėtų leisti darbuotojui prarasti ryšio su įmone ir kolegomis, todėl susitikimus ar komandinius renginius būtina organizuoti ir gyvai. Tai ypač svarbu į darbo aplinką įtraukiant naujus kolegas“, – teigia M. Rudokas.

Lietuvoje gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „SKDS“, apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta internetu. Analogiškas tyrimas atliktas ir Latvijoje, kad būtų galima palyginti duomenis.

KL, SKDS informacija