Darbo grupės darbas – į pabaigą

Buvau viešai pažadėjusi padaryti viską, kad įvyktų išsami diskusija dėl LRT reikalingų pokyčių. Ir ji vyksta. Gauta daugiau nei 150 puslapių įvairių pasiūlymų reglamentavimui tobulinti. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcija, kuriai atstovauju darbo grupėje, pateikė 10 pasiūlymų. Darbo grupė, kurią sudaro Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Internetinės žiniasklaidos asociacijos, Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovai (pasitraukė iš darbo grupės), LRT darbuotojų atstovas (pasitraukė iš darbo grupės) ir visų Seimo frakcijų atstovai, sutarė, kad siūlys Seimui padidinti LRT tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15, įtraukiant į tarybos sudėtį Lietuvos savivaldybių asociacijos, Kaimo bendruomenių sąjungos ir Lietuvos asmenų su negalia draugijos atstovus. Taip pat apsispręsta įsteigti tarybą aptarnaujantį biurą. Siūloma apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičių, sutarta palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo.

Darbo grupės nariai pritarė siūlymui dėl tarybos balsavimo būdo grįžti į 30 metų galiojusį reglamentavimą, leidžiantį tarybai pačiai pasirinkti balsavimo būdą – slaptą ar atvirą.

Darbo grupė taip pat sutarė, kad LRT valdyme atsiranda naujas valdymo organas – valdyba. Ji rengtų ir svarstytų minėtus tarybai tvirtinti teikiamus dokumentus, prižiūrėtų generalinio direktoriaus veiklą, planų ir strategijų įgyvendinimą, svarstytų LRT metinių pajamų ir išlaidų sąmatų projektus, vertintų įstaigos finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, turto apskaitą, veiklos rizikas, priimtų sprendimus dėl sutarčių sudarymo, kai sandorio vertė viršija 50 tūkst. Eur, tvirtintų programų konkursų rezultatus, darbuotojų pareigybių skaičių, įstaigos struktūrą, skelbtų LRT generalinio direktoriaus konkursą.

LRT taryba būtų atsakinga už nacionalinio transliuotojo strategijos kūrimą, iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priežiūrą, tvirtintų LRT įstatus, įstaigos struktūrą, metinę veiklos ataskaitą, nustatytų redakcinius, privatumo, tvarumo ir kitus reikalavimus programoms, kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarkos aprašą, tvirtintų LRT žurnalistų etikos kodeksą, tvirtintų metines įstaigos pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, pagal iš anksto nustatytus kriterijus vertintų generalinio direktoriaus veiklą, skirtų ir atleistų iš pareigų valdybos narius, generalinį direktorių, LRT etikos kontrolierių bei vidaus audito tarnybos vadovą.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas. Šią tvarką apsispręsta keisti, nustatant aiškius generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus.

Buvo kalbama apie LRT misijos formuluotę. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas kitame posėdyje.

Priimtas sprendimas, kad LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Pagal naują reglamentavimą, asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, galėtų dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus ir neturėdami teisės naudoti LRT platformos savo žiniasklaidos priemonės reklamai, auditorijos perkėlimui ar įtakos stiprinimui.

Iki vasario 23 d. darbo grupės sekretoriatas su teisininkais parengs galutinį įstatymo projektą, kuris bus teikiamas Seimui kovo 10 d.

Seimo narė Ligita GIRSKIENĖ