Darbymečio rezultatus lems žemdirbių gebėjimai

Trūksta žinių

Galvojome, kad anksčiausiai subrendo mažesnio produktyvumo pasėliai, bet nukūlus paaiškėjo, kad derlingumas siekė 7 t/ha. Galima sakyti, kad kuklu, bet kombainas vietomis rodė ir 11 t/ha. Tai reiškia, kad koją pakišo netolygus dirvožemis. Kur kombaino parodymai tesiekė 2–3 t/ha, akivaizdu, kad yra dirvožemio problemų, be to, augalai jautriau reaguoja į kitus aplinkos veiksnius.

Kai kas sako, kad žemės ūkis – ne tikslieji mokslai ir jam nereikia tiek dėmesio. Tačiau tokios situacijos parodo, kad dirbti kintančioje aplinkoje ypač sunku, reikia daug žinių ir, svarbiausia, jas reikia nuolat atnaujinti. Matematinės formulės nesikeičia šimtmečiais, o čia tas pats sprendimas po metų gali jau ir netikti. Kad ir augalų reakcijos į nepalankius veiksnius, kurie sukelia ne tik rūpesčių, bet ir ekonominių nuostolių. Augalo gynybinės funkcijos nuo streso ir aktyvus augimo slopinimas yra dvi viena kitą papildančios reakcijos, kuriomis augalai reaguoja į nepalankią aplinką. Nors aktyvus augimo slopinimas yra naudingas augalų išlikimui, dažnai nepageidautinas augalų produktyvumui. Augintojai, ypač jaunoji karta, turi žinių apie tai, kaip augalai saugosi nuo streso sukeltų ląstelių pažeidimų, tačiau trūksta žinių apie tai, kaip streso signalai reguliuoja augalų augimą. Neturint žinių, galima padaryti nepataisomos žalos augalams ir ūkio ekonominiams rodikliams. Niekam nėra paslaptis, kad augalai patiria stresą, kai aplinkos sąlygos nėra idealios augti. Palankias sąlygas gali sukurti tik dirbtinio klimato kameroje. Nepalankios aplinkos poveikis augalų augimui yra ne tik esminis mokslinis klausimas, bet ir gyvybiškai svarbus žemės ūkiui bei perdirbimo pramonei. Apskaičiuota, kad dėl nepalankių aplinkos sąlygų pagrindiniai žemės ūkio augalai praranda ~70 proc. bendro derliaus, t. y. vidutinis derlius sudaro tik ~30 proc. genetinio derliaus potencialo. Mano pradžioje paminėtas atvejis tai iliustruoja: miežių derlingumas yra 7 t/ha, o selekcininkai sako, kad veislės potencialas – 12 t/ha.

Streso pasekmės

Abiotinis stresas, kurį sukelia aplinkos veiksnių, įskaitant vandenį, šviesą, temperatūrą ir maisto medžiagas, trūkumas arba perteklius, gali labai sumažinti augalų augimą, produktyvumą ir net išgyvenamumą. Abiotinis stresas mažina augalų augimą, nes pagal apibrėžimą, kai augalai patiria stresą, aplinkos sąlygos nėra optimalios augimo procesams, įskaitant ląstelių dalijimąsi ir plėtimąsi. Pavyzdžiui, sausros stresas stabdo augalų augimą, nes vanduo reikalingas ląstelės turgorui (spaudimui į ląstelės sienelę, kurį sukelia uždaras skystis), skatinančiam ląstelės plėtimąsi, o šalčio stresas mažina augalų augimą, nes, esant žemai temperatūrai, fermentų ir kitų baltymų aktyvumas yra mažesnis. Tačiau lėtesnis augalų augimas streso metu nėra tik pasyvi nepalankios augimui aplinkos pasekmė. Stresą patiriantys augalai taip pat aktyviai lėtina augimą, kad prisitaikytų prie streso sąlygų. Šis „aktyvus“ augimo stabdymas pasiekiamas per streso sukeltą ląstelių signalizaciją, o mes pamatome pasekmes: numestus pupų žiedus, kai oro temperatūra pakyla iki 30 °C, prastai išsikrūmijusius vasarinius miežius, po karštesnės dienos nuleipusius cukrinių runkelių lapus, netolygiai bręstančius kviečius ar rapsus. Žemėlapiai kviečiuose ar rapsuose rodo, kad augalai stresavo dėl netolygaus drėgmės pasiskirstymo, o drėgmės deficitas ir aukšta temperatūra labai išryškino problemas. Jei jau pradėjome kalbėti apie vandens „pabėgimą“ iš augalo, reikia paminėti, kad vandens garavimo iš lapo intensyvumas priklauso nuo trachėjų kiekio ir matmenų, žiotelių skaičiaus, kutikulos storio, protoplazmos koloidų būklės, ląstelių sulčių koncentracijos ir kitų priežasčių. Vandens garavimo intensyvumas iš lapų taip pat priklauso nuo šviesos srauto, oro temperatūros, drėgnio ir vėjo stiprumo. Javapjūtės metu visi laukia vėjuotų ir šiltų dienų, kad grūdai greičiau džiūtų ir būtų galima sumažinti išlaidas džiovinimui. Kai kuriuose rajonuose mažas kritulių kiekis ir pakankamai aukšta oro temperatūra paspartino žieminio rapsų brandą. Žinoma, jei rapsų sėklų drėgnis pirmomis liepos dienomis buvo 19 proc., tai nėra geras ženklas, derlingumas tikriausiai neperkops 3,5 t/ha.

Rapsų laukai – įvairuoja

Stebiu keletą rapsų laukų, kurie liepos 6 d. buvo dar visiškai žali. Šie rapsai tikrai alsuoja produktyvumu, žinoma, parašysiu, koks bus rezultatas, greitai bus aišku, ar prognozavimas bus teisingas. Kokios tokių skirtumų priežastys? Viena iš jų kenkėjai. Greitai brendusiuose rapsuose matyti, kad kenkėjai anksti pažeidė stiebo apatinę dalį ir sutrikdė maisto medžiagų judėjimą. Žaliuojančiuose pasėliuose pavasarį pasisekė sukontroliuoti kenkėjus ir labai mažai pažeistų stiebų.

Augaluose vykstančius procesus valdyti sudėtinga. Štai karštą dieną užsidarančios ląstelės praranda daug vandens ir augalo žiotelės užsidaro dieną, o esant optimaliai temperatūrai, ryte ląstelėse prasidėjus fotosintezei, jose padidėja osmosinis slėgis, iš kaimyninių ląstelių paimamas vanduo, padidėja osmosinis slėgis ir žiotelės atsidaro. Dėl to profesionalūs konsultantai visuomet rekomenduoja priemones, didinančias osmosinį slėgį, taip palaikomas natūralus žiotelių atsidarymas ir užsidarymas, ypač prieš prognozuojant šilumos bangą. Didėjant temperatūrai, vandens garavimas didėja, nes didėja vandens molekulių judėjimas ir garų difuzija. Garavimas vyksta ne tik per žioteles, bet ir per kutikulą, šis procesas vyksta visame lapo paviršiuje ir priklauso nuo lapo temperatūros, vėjo greičio, oro drėgnio ir pačios kutikulos storio, dėl to konsultantai kartais pataria naudoti preparatus, sukuriančius tarsi papildomą kutikulą. Vandens srauto judėjimas užtikrina augalo funkcionavimą, su vandeniu per šaknis patenka maisto medžiagos. O jei kviečių šaknys pažeistos puvinių, o rapsų stiebai pažeisti kenkėjų ir ligų? Vandens srauto judėjimas sutrinka ir augalas, netekęs vandens, savo gyvavimo ciklą baigia anksčiau laiko, nes vandenį garina, o tiekimas nutrūkęs. Dėl to užtikrinus dirvožemyje vandens balansą, suformavus sveikas šaknis, augalai ilgiau išlieka žali ir kuria derlių. Taigi, abiotinis stresas pasyviai stabdo augalo augimą, sukeldamas ląstelių pažeidimus ir ribodamas išteklius (anglies dioksidą, maistines medžiagas ir energiją). Taip pat abiotinis stresas gali aktyviai slopinti augimą ir aktyvuoti streso reakcijas, kad būtų išvengta ląstelių pažeidimų. Kai augalai optimaliai aprūpinti ištekliais, o streso nėra, suaktyvėja augimo signalizacija, slopinanti streso signalus ir skatinanti augimą. Kai džiūstančiame lauke matome žaliuojančius plotus, tai reiškia, kad ten nebuvo uždarytas kelias augalams prie išteklių. Tie margumynai rapsų pasėliuose gali atsirasti ir dėl to, kad žieminiai rapsai, palyginti su kviečiais, labiau jautrūs vandens deficitui. Esant vandens deficitui, rapsų antžeminės dalies augimas sumažėja labiau nei kviečių (rapsų 52 proc., o kviečių – 21 proc.). Rapsai taip pat jautresni ribotam aprūpinimui vandeniu nei kviečiai, o didesnį jautrumą lemia ne šaknų, bet stiebų savybių skirtumai. Rapsų šaknys taip pat efektyviai, kaip kviečių, ištraukia vandenį iš dirvožemio, tačiau jo ten turi būti, be to, turi būti sveiki stiebai, kad vanduo ir maisto medžiagos jais laisvai judėtų.

Ne vien sąlygos kaltos

Galvojant apie javapjūtę, reikia suprasti, kad kombainas yra pirma mašina grūdo kelyje, tad nuo to, kaip dirbs kombainas, ne menka dalimi priklausys ir kitų metų derlius. Reikia pagalvoti, kad gal nuimant derlių buvo padaryta kai kurių klaidų, kad augalai prarado priėjimą prie išteklių, negalime visko nurašyti šiltajam laikotarpiui, kuris paspartina augalų augimą. Sėdint kombaine ar biure ir monitoriuje stebint kombainų darbą, reikia pagalvoti apie sprendimus, kurie neužkirstų galimybės siekti optimalių rezultatų kitais metais.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.