Dariaus Kavšino ūkis „Wildfarm Labanoras“: ūkininku tapęs gamtininkas

Ūkio misija – saugoti gamtą

Darius Kavšinas yra ūkininkaujantis gamtininkas arba gamtosauga besirūpinantis ūkininkas. Ant Lakajos upės kranto vasaras praleidęs diplomuotas biologas dvidešimtmetį padėjo seneliams ūkininkauti. Seneliams nebepajėgiant tęsi šios veiklos, Darius nutarė prisiimti atsakomybę perimti ūkininkavimą ir kurti tokį ūkį, kuris dirba gamtai. Gamtininką įkvėpė kadais Lietuvoje vykęs procesas, kai mokslininkai nustatinėjo, kur yra išlikusios retos, Europos mastu nykstančios ir saugomos vertingos vietovės. Kiekvienai pievai gamtininkas kartu su kolegomis yra parengęs planą, kokios gamtinės vertybės kiekviename plote turi būti saugomos ir kokiu būdu ūkininkaujama. Dalis pievų yra Europos mastu saugotinos retos buveinės, kitos – svarbios paukščiams. „Norėčiau atkurti tą, kas buvo prieš 100 metų, kai buvo žymiai daugiau atviros erdvės, bet turbūt miško tiek jau neišpjausim. Gamtoje turi būti mozaika. Negali būti vien miškas. Jei vien miškas – iš karto mažėja biologinė įvairovė.” – sako D. Kavšinas.

Atkurti gamtai svarbias teritorijas padeda gyvuliai

Ūkininkas pasitelkdamas gyvulius siekia atkurti buvusias buveines. „Gamtai reikia seno tradicinio ūkininkavimo, kai gyvulys atlieka savo ciklą – suvalgo žolę ir atgal grąžina trąšą. Tai yra svarbiausias dalykas. Ir dar geriau, kai naudojami skirtingi gyvuliai. Kiekviena rūšis daro skirtingą kąsnį ir tai daro skirtingą įtaką gamtai. Pradžioje ganau karves, tada ateina avis, tada ateina arklys, ir galiausiai – žąsis.“ – pasakoja D. Kavšinas. Jis taip pat priduria: „Mūsų kraštas išskirtinis tuo, kad čia, kaip Dzūkijoje, turime žemynines kopas, labai skurdi žemė. Bet kokio gyvulio neužauginsi, turi prisitaikyt prie gamtos – turi auginti tam tikros veislės gyvūnus.“

Ekosistemų išmokos padeda išgyventi

D. Kavšinas pradėjo ūkininkauti prieš 10 metų. Nors pagrindinis ūkio siekis – saugoti gamtą, tačiau ūkis turi uždirbti pinigus, save išlaikyti. Todėl iš ūkyje užaugintų gyvulių mėsos gaminama produkcija (koldūnai, čeburekai ir pan.), kuri yra parduodama apylinkių gyventojams. Žmonės iš anksto užsisako norimų gaminių, noriai juos perka.

Ūkininkas taip pat dalyvauja agrarinės aplinkosaugos priemonėse ir ekologinėse sistemose. Saugoma teritorija ir specialios išmokos už gamtai palankų ūkininkavimą padeda išgyventi. „Dalyvauju visose agrarinės aplinkosaugos ir ekosistemų ekoschemose, kokios tik galimos mano plotuose – Šlapynių tvarkymas, Europinės reikšmės buveinių – specifinių pievų – tvarkymas, paukščių apsaugos. Man tie įsipareigojimai netrukdo, o pievose, kurios nepatenka į saugomas teritorijas, parama žymiai mažesnė. Tai paskata yra didelė. Jei realiai tai nebūtų saugoma teritorija, būtų labai sunku.”

Gero ūkininko čempionato organizatorių turinys