Daržininkavimas be plano – didžiausia klaida

Jeigu vienąkart nuspręstume – tebūnie mūsų daržo planas toks pat kaip pernai, ką prarastume?

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama naujoms daržovių veislėms, ir tai suprantama – juk norisi daug ką išbandyti ir atrasti. Visgi ne augalo veislė, o sėjomaina svarbesnė, jeigu mums svarbiausia sulaukti gero ir gausaus, kokybiško derliaus.

Sėjomaina, arba augalų eiliškumas tame pačiame daržo plote, didina dirvos derlingumą, palaiko teigiamą medžiagų balansą, saugo nuo erozijos, mažina piktžolių, kenkėjų ir ligų plitimą.

Norime to ar nenorime, klimato kaita nuolat vyksta. Tai jaučia ir mūsų augalai, pastaraisiais metais vis labiau puolami kenkėjų ir ligų.

Sėjomainos esmė – kad augalai į tą pačią vietą grįžtų ne anksčiau kaip po ketverių metų. Daržo augalams svarbūs du dalykai: virš žemės darniai pasidalyti saule ir vieta, o žemėje – maisto medžiagų sferomis, sluoksniais.

Augalus svarbu išdėstyti taip, kad vieni kitiems neužstotų saulės, būtų gerais kaimynais, o tame pačiame žemės plote kasmet keistųsi daržovės, priklausomai nuo to, kiek giliai siekia jų šaknų sistema. Tarkim, vienoje lysvėje sėjame žemaūges daržoves – ridikėlius ir salotas, kurių šaknys trumpos, neįsiskverbia giliai į žemę, o gretimoje lysvėje galėtų augti svogūnai arba žirniai, kurių šaknys ilgesnės. Vadinasi, kitais metais žirnių ar svogūnų vietoje galėtume sodinti ridikėlius ar salotas, nes viršutinio žemės sluoksnio maisto medžiagos nebus išeikvotos ir jomis galės naudotis trumpašaknės daržovės.

Ne visi žino, kad burokėlių ar morkų šaknų sistema siekia ypač giliai, nes nuo augančių daržovių dar žemyn driekiasi ilgos baltos šaknelių uodegytės.

Ir toje pačioje lysvėje pernelyg arti vienas kito augalai negali augti, nes kiekvienas jų saugo savo erdvę. Tarkim, agurkų daigus reikėtų išdėstyti bent 1–2 m atstumu vieną nuo kito, mat šių augalų lapija labai vešli, reikalaujanti daug erdvės.

Po kiek metų į tą pačią lysvę gali sugrįžti viena ar kita daržovė? Kaip žinoti konkrečius ypatumus?

Daugelį daržovių toje pačioje vietoje galima auginti tik po 3–4 metų. Tiesa, yra augalų, kurie sėkmingai augtų toje pačioje lysvėje kelerius metus iš eilės (pavyzdžiui, pupos, kukurūzai), bet vietą tenka keisti vien dėl kenkėjų ir ligų pavojaus.

Minimalus laikas, po kurio į tą pačią lysvę galima sodinti svogūnus ar porus, yra dveji metai.

Pupelės, agurkai, salotos, česnakai, bulvės, salierai, morkos į tą pačią vietą gali sugrįžti tik po trejų metų. Vieta, kurioje šiemet auginsite kopūstus, petražoles, cikorijas, žirnius, burokėlius, šioms daržovėms vėl bus tinkama tik po ketverių metų.

O jeigu lysvės užkrėstos nematodais arba ligomis (šaknų gumbu, pomidorų vėžiu, bakterijomis, juoduoju pelėsiu), daržovės ten normaliai augs tik praėjus penkeriems ar daugiau metų.

Kokių klaidų kartais neišvengiame planuodami, ką sėsime ir sodinsime savo daržuose?

Klaidos prasideda dar sėklų parduotuvėje, kai pamatai ką nors naujo, o labai norisi visko… Arba pernelyg paisoma to, ką apie sėklas kaimynai ar draugai pasako. Juk būtent neplaningumas ir yra didžiausia klaida besiruošiant naujam daržų sezonui.

Dar viena didžiausių klaidų – daržoves pasėti per tankiai. Dalis jų vis tiek neužauga arba paskui tenka išretinti. Ypač tai pasakytina apie salotas, ridikėlius, rūgštynes, morkas. Ir nepamirškime skaityti etikečių: jeigu, tarkim, parašyta, kad 2 g sėklų užtenka apsėti 1 kv. m, tai tikrai to ir gana.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Honoratos DANILČENKO ir autorės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.