Daug kartų nepasilenkęs smidro neužauginsi

Kada ir kaip sudomino smidrai? Su kokiais iššūkiais susidūrėte kurdami smidrų ūkį?

Susidomėjimas smidrais kilo tada, kai po dešimties Vilniuje išgyventų metų grįžau gyventi į gimtojo Rokiškio rajoną. Mažeikių kaimą. Reikėjo galvoti, kokių darbų imtis. Su vyru Andriumi turėjome įsigiję sodybą, kuriai priklausė kelių hektarų žemės ūkio paskirties sklypas. Pradėjome svarstyti, kaip tą žemę galėtume išnaudoti.

Vyras grūdininkystės ūkį vysto apie 10 metų, taigi ūkininko kelias nebuvo svetimas. Tačiau grūdines kultūras auginti kelių hektarų plote neapsimokėjo, nes būtent šis žemės sklypas yra nutolęs apie 50 kilometrų nuo pagrindinio ūkio. Todėl pradėjome ieškoti kitų žemės ūkio šakų, kurias galėtume plėtoti tame plote.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte kurdami smidrų ūkį?

Po ilgų diskusijų šeimoje nusprendėme įkurti daržininkystės ūkį, pasirinkdami auginti smidrus, moliūgus ir „shiitake“ grybus. Pradėjome domėtis šių kultūrų auginimo specifika, sodinamosios medžiagos pasiūla ir kaina.

Pirmasis iššūkis, pradėjus kurti smidrų ūkį, buvo daigų (šaknų) įsigijimo kaina. Buvome suplanavę užsodinti vieno hektaro plotą smidrais, o tam reikėjo 20 000 daigų. Pradėjus domėtis smidrų daigų rinka, pirmiausia kreipėmės į Lietuvoje dirbančius perpardavėjus, kurie pateikė pasiūlymą nurodytą kiekį įsigyti už 10–12 tūkstančių eurų. Kai esi tik pradedantysis ūkininkas, pirmą kartą steigi ūkį, tokia investicija atrodo gana didelė, todėl pradėjome domėtis, kokios yra galimybės gauti finansavimą įkurti ūkiui.

Įvertinę savo galimybes dalyvauti projekte, pateikėme paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraišką patvirtino ir gavome finansavimą daržininkystės ūkiui įkurti.

Per tą laiką, kol paraiška buvo vertinama, ieškojau būdų, kaip tiesiogiai galėčiau įsigyti smidrų sodinukų iš augintojų, kurių daugiausia yra Olandijoje, ir man pavyko. Be to, jie pasiūlė ženkliai mažesnę kainą. Su pirmuoju iššūkiu buvo susidorota.

Kol laukėme sodinamosios medžiagos, pasiruošėme dirvą, o kai sodinukai atkeliavo, kvietėmės į pagalbai šeimą ir draugus, kad padėtų juos pasodinti, nes sodinimas vyksta rankiniu būdu.

Smidrų sodinimas – kuo jis įdomus? Kada ir kaip tai daroma?

Pasodinti smidrai vienoje vietoje auga iki 15–20 metų. Tai daugiametis augalas, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą dirvą. Gruntiniai vandenys turi būti ne arčiau kaip 1,50 m nuo šaknų: šaknys auga gilyn, todėl dėl arti esančio vandens smidrai gali užmirkti ir pradėti nykti.

Nors šie augalai nėra labai reiklūs, svarbu atkreipti dėmesį į dirvos rūgštingumą. Kadangi jiems nepatinka rūgšti žemė, tinkamiausias dirvos pH 6,5–7,0. Be to, prieš sodinant reikia tinkamai įdirbti dirvą, išlyginti žemės paviršių, išnaikinti piktžoles, pagilinti ariamąjį sluoksnį ir gausiai patręšti mineralinėmis bei organinėmis trąšomis.

Kitas svarbus dalykas – pasirinkti kokybiškus smidrų daigus, jie gali būti A ir B klasės. Mano rekomendacija – rinktis A klasės daigus, jie būna didesni, stipresni ir garantuoja gausesnį derlių.

Smidrai sodinami balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, viena kryptimi, į griovelius, 15–22 centimetrų gylyje, po to užberiami žemėmis. Svarbu paminėti, kad pirmą smidrų derlių bus galima imti tik antraisiais metais, kadangi pirmaisiais metais augalas turi sustiprėti ir sukaupti maistinių medžiagų.

Kokios priežiūros reikalauja šios daržovės? Kiek derlių sąlygoja gamtinės, meteorologinės aplinkybės?

Daržoves auginame ekologiškai, šiuo metu ūkis yra sertifikuojamas VŠĮ ,,Ekoagros“, gautas sertifikatas patvirtins, kad ūkyje užaugintos daržovės yra ekologiškos, aukščiausios kokybės standarto.

Kadangi nenaudojame jokių cheminių medžiagų, tarp jų ir herbicidų, vienas iš didžiausių iššūkių prižiūrint smidrus yra kova su piktžolėmis. Tarpueiliuose piktžolės šaliname mechanizuotai, o aplink patį augalą – rankiniu būdu. Kad vieną hektarą nuravėtume rankomis, į pagalbą pasitelkiame šeimos narius, o kai pamatėme, kad savarankiškai susidoroti nebepavyksta, samdėme darbuotojų.

Atėjus vėlyvam rudeniui, apie lapkričio mėnesį, kai nuruduoja ir nudžiūsta smidrų stiebai, juos reikia nupjauti ir pašalinti iš lauko: tokia yra ligų prevencija. Atlikus šiuos darbus, laukiame kito pavasario ir naujo derliaus.

Smidras yra pirmoji pavasario daržovė, kuri tik sušilus orams pradeda lįsti iš žemės. Praėjusio pavasario oras buvo labai permainingas ir naktimis vis pasitaikė šalnų, tad dalis smidrų nušalo. Nors jie jautrūs šalčiui ir derliaus sulaukėme mažiau, bet patys augalai nepražuvo, augo toliau ir davė derliaus.

Smidrų nuėmimas – kuo atsakingas ir nelengvas šis darbas?

Žalieji smidrai nuimami tada, kai jų ūgliai užauga iki 20–25 cm, o galvutės dar susiglaudusios ir žvynai neprasiskleidę. Ūgliai pjaunami prie žemės paviršiaus arba 2 cm žemiau. Geriausia ūglius pjauti anksti rytą arba vėlai vakare, kai saulės spinduliai nėra kaitrūs – kad neišdžiovintų pačių smidrų šaknų.

Smidrus pjaunant įstrižai, nepažeidžiami po žeme šalia esantys kitų smidrų ūgliai. Surinkus ūglius, nedelsiat reikia dėti į dėžes ir uždengti drėgnu audeklu arba pamerkti kotelius į vandenį – taip jie nepradeda džiūti ir medėti, netampa kieti, sudžiūvę ir nebeskanūs.

Dar svarbu reguliariai juos skinti. Pradėjus imti derlių, lauką tenka praeiti ryte ir vakare, kad būtų nuskinti visi tinkamo dydžio smidrai.

Įdomus faktas yra tas, kad smidras per dieną gali paaugti 15–18 cm, o tai reiškia, kad laiku nenuskynus, kitą dieną jis gali būti jau peraugęs, pradėjęs medėti, o tai reiškia, kad prarandama dalis derliaus. Laiku nuskinti ir tinkamomis sąlygomis laikomi smidrai gali išlikti ir būti vertinami kaip švieži iki dviejų savaičių, vėliau jie neišvengiamai pradeda medėti.

Šie metai buvo pirmieji, kai pradėjote auginti šias daržoves, tad tikriausiai neteko jų paragauti? Kokias veisles auginate ir kaip jas vertinate?

Taip, mūsų smidrų laukui tai pirmieji metai, todėl derlius neimamas, nes turi sustiprėti augalo šaknynas. Aišku, neatsispyrėme pagundai nuskinti kelis pundelius ir paragauti savo pirmųjų užaugintų smidrų, degustavome visa šeima, kai kas ragavo juos pirmą kartą, bet nuo pirmųjų kąsnių visiems patiko.

Pasirinkome veislę ‘Aspalim’, A klasės sodinukus. Tai vyriškas hibridas, labai anksti pradedantis duoti didelį derlių. ‘Aspalim’ veislės smidrams labiausiai tinka pakankamai drenuojamas, orui pralaidus ir derlingas dirvožemis. Geriausių rezultatų pasiekiama sodinant 4 daigus viename metre.

Ši veislė labai derlinga, storais ūgliais ir gero skonio. Net esant labai aukštai temperatūrai, ‘Aspalim’ išlaiko tvirtai susiglaudusias viršūnes. Rudenį augalai žaliuoja pakankamai ilgai.

Planuose – smidrų ūkio plėtra. Jei toks sprendimas būtų priimtas, rinktumėmės ir kitų rūšių, kad klientui galėtume pasiūlyti didesnę įvairovę.

Kaip smidrus naudojate maistui? Kokie šeimos vertinimai?

Smidrų panaudojimas maistui labai platus, jie tinka salotoms, garnyrui, sriuboms, užkandžiams, saldiems ar sūriems kepiniams, juos galima konservuoti, marinuoti. Gaminant patiekalus su smidrais, svarbu jų nepervirti ar neperkepti, kad neprarastų skonio savybių bei traškumo. Juos galima valgyti ir žalius, termiškai neapdorotus – tokie man patys skaniausi.

Galiu pastebėti, kad daugelis žmonių apskirtai nežino, kas yra smidras, o kai parodai, atsakymas dažniausiai būna toks pats: ,,Juk tokius augina mano močiute gėlyne!“. Daug metų smidras buvo auginamas kaip dekoratyvus augalas gėlynuose, kol žmonės atrado, kad tai puikaus skonio daržovė.

Galiu pasidalyti labai paprastu ir greitu užkandžio receptu su smidrais. Reikia paskrudinti „čiabata“ duonos, įtrinti česnaku, uždėti kepenėlių kapotinio, kreminės varškės užtepėlės ir užberti pjaustytų žalių smidrų. Tai greitas, bet išskirtinio skonio užkandis su smidrais.

Ką patartumėte nusprendusiems kurti smidrų ūkį?

Įvertinti norą ir galimybes dirbti sunkų rankų darbą. Smidras – turbūt vienintelė daržovė, prie kurios reikia tiek daug kartų pasilenkti. Sodinimas, priežiūra, ravėjimas, skynimas, paruošimas pardavimui – visa tai vien rankų darbas, kurį reikės atlikti patiems arba samdyti darbuotojų, o tai papildomai kainuoja.

Apsodinus didelius plotus ir siekiant parduoti derlių, reikia nepamiršti, kad pirmais ir antrais metais nebus galima imti viso derliaus, dėl to ir pajamų bus mažiau. Trečiais ir vėlesniais auginimo metais jau galėsite džiaugtis nuo gegužės pabaigos iki Joninių skinamais smidrais, kurie atpirks pastangas.

Ernestos BRUŽIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.