Daugiametės pievos – sunkus akmuo po kaklu

Atsirado problema

Praėjusią savaitę Šilalės, Mažeikių, Kupiškio, Jurbarko, Rokiškio, Kelmės, Skuodo, Tauragės, Plungės, Raseinių rajonų ūkininkai, kurie yra daugiausiai suarę daugiamečių pievų, nuotolinio susitikimo metu išklausė ŽŪM siūlomą pievų atkūrimo planą ir sužinojo, kokios sankcijos bus taikomos už atkūrimo reikalavimo nevykdymą. Bausmės būtų taikomos 2024–2027 metais ne konkrečiai paramos schemai, o visai paraiškai. Tai reiškia, kad visa pagal paraišką priskaičiuota plotinių priemonių paramos suma būtų mažinama tam tikra procentine dalimi. Sankcijos dydis priklausytų nuo pažeidimo ploto.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) prezidentė Renata Vilimienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad daugiamečių pievų mažėjimo problema atsirado tada, kai pradėjo trauktis gyvulininkystės ir mišrieji ūkiai, kuriems pievos tapo nereikalingos. Tačiau ŽŪM traktavo, kad gyvulininkystės sektoriuje problemų nėra. Tuomet vieni ūkininkai užsiėmė augalininkyste, kiti žemes pardavė, treti – jas išnuomojo. Nuomininkai ir nauji savininkai gavo „dovanėlių“ – jiems perėjo ir įsipareigojimai.

Nukentės ne vienas ūkininkas

Šilutės krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkas Kęstutis Andrijauskas redakcijai tvirtino, kad jų rajone ne vienam, ne dešimčiai, bet daugeliui ūkininkų, kurie po 2020 metų suarė daugiametes pievas, reikės jas atkurti. „Mūsų krašto žmonės, kuriuos iš žemės ūkio veiklos trauktis privertė liga ar senatvė, žemes išnuomojo arba pardavė jauniems ūkininkams, kurie mato savo ateitį žemės ūkyje. Dabar jaunimui ne tik pereina visi įsipareigojimai pievas išlaikyti... Negana to, jiems teks bankrutuoti ir išvykti iš šalies, nes čia nematys ateities, – tiesiai šviesiai rėžė K. Andrijauskas. – Taip kalba ne vienas ūkininkas. Jie stebisi Lietuvos įstatymais, kurie apriboja teisę valdyti įsigytą turtą. Kas turi teisę tą daryti? Ūkininkai atsidūrė aklavietėje. Ar stengiamasi surasti būdų, kaip iš aklavietės išeiti? Ministerija tik atsišneka, o juk mes mokame mokesčius. Tai sudarykite sąlygas ūkininkams plėtoti veiklą ir toliau mokėti mokesčius.“

Nepasiūlė sprendimo būdų

R. Vilimienė, dalyvavusi nuotoliniame susitikime su ŽŪM, stebėjosi, kad ūkininkams buvo pristatytos sankcijos už daugiamečių pievų atstatymo reikalavimo nevykdymą, bet ne problemos sprendimo būdai. „ŽŪM norėjo išgirsti ūkininkų siūlymus. Tačiau į visus siūlymus, kurie buvo pateikti, mums buvo atsakyta, kad „nedarysime“, „negalima“, „reglamentas neleidžia“. Ir dar išgirdome vieną pasiūlymą – paprašyti pagalbos europarlamentaro Broniaus Ropės, gal jis padės. Visa tai mane nustebino“, – atvirai kalbėjo R. Vilimienė.

ŪP ji pasakojo, kad daugiamečių pievų atstatymas ūkininkams kelia didelį susirūpinimą. Šia tema su ŽŪM buvo bendrauta ir ankstesniais metais, buvo teirautasi, ar yra numatyta panaikinti daugiamečių pievų statusą. Tačiau ŽŪM apie tai nediskutavo, ūkininkai buvo tiesiog įbrukti į daugiamečių pievų „kalėjimą“, iš kurio išeiti negali, nes tai nenumatyta.

„Geri“ darbai

„ŽŪM mus guodžia, jog padarė gerą darbą ir šiais metais ūkininkų nebaudė. Antras geras darbas – iki minimumo sumažino baudas. Mus „nuramino“, kad baudas vis tiek reikės sumokėti. Aš suprantu, kad daugelis ryžtųsi sumokėti baudą ir toliau ramiai gyventi, tačiau bauda problemos neišsprendžia, nes nuo pievų atkūrimo vis tiek neišgelbsti. Keista, kai mes ŽŪM apie tai kalbėjome ir naiviai vylėmės, jog ji ieško sprendimo būdų, nes toks yra jos darbas, ministerija neieškojo kompromisų, o tik sprendė, kaip bausti ūkininkus“, – stebėjosi LVPŪA prezidentė.

Ji minėjo vieną su Lietuvos atašė Briuselyje vykusį pokalbį, kuriame buvo iškeltas klausimas apie daugiametes pievas. Pokalbyje buvo akcentuota, kad Lietuvai tai yra didelė problema. „Aš pasakiau, kad pievos ir toliau ariamos, kad reikia sprendimų. Pasiteiravau, kaip šis klausimas sprendžiamas kitose šalyse. Man atsakė, kad kitos šalys neturi tokių gilių problemų, nes ten gyvulininkystė tiek stipriai nesitraukia. Tačiau viceministras Egidijus Giedraitis sakė, kad visos šalys turi problemų. Todėl nežinau, kas sako tiesą“, – svarstė pašnekovė.

Ūkininkai neviltyje

ŠKŪS pirmininkas taip pat stebėjosi, kodėl ŽŪM šios problemos nesprendžia. Anot K. Andrijausko, jei ministerija problemos nebegali išspręsti, ji turėtų būti sprendžiama Vyriausybės lygiu. „Vyriausybė turėtų sėsti prie bendro stalo su ūkininkais ir priimti sprendimus, kaip toliau elgtis, ką toliau daryti, įžvelgti, kokios bus daugiamečių pievų atkūrimo pasekmės. Akivaizdu, kad ŽŪM negebėjo pievų atkūrimo apginti Europos Komisijoje (EK), negebėjo įrodyti, kad Lietuva turi tokius žaliuosius plotus, kuriuos galėtų įveiklinti, kad ūkininkai juos galėtų deklaruoti. Jei būtų norėję, būtų suradę mechanizmą. Šilutės krašto ūkininkai, kuriems gresia atkurti pievas, yra neviltyje ir palikti likimo valiai“, – liūdna gaida pokalbį baigė K. Andrijauskas.

Preliminariais duomenimis, Šilalės r. ūkininkams teks atkurti 9 tūkst. ha ploto, Kelmės r. – daugiau nei 7 tūkst. ha. Pasak Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Puidoko, procentiškai Kelmė yra penktojoje vietoje. Pirmojoje vietoje – Skuodas, turintis atkurti 40 proc. pievų.

Kelias į Briuselį

„ŽŪM ūkininkams jokių gudresnių sprendimų, kaip elgtis šioje situacijoje, nepateikė, tik kalba apie baudas arba apie suartų plotų atstatymą. Manau, kad gudriausias sprendimas yra važiuoti į Briuselį ir šnekėtis. Tačiau tam pokalbiui reikia būti gerai pasiruošus. Kažin, ar ŽŪM yra žmonių, kurie tam yra pasiruošę“, – svarstė M. Puidokas.

ŪP pašnekovas pasikartojo, kad apie šią problemą ŽŪM buvo nuolat primenama, tačiau ji nebuvo sprendžiama. Šiuo metu valdininkai yra ramūs, jie jaučiasi patogiai, nes ūkininkai yra pasirašę dėl išmokų, įsipa-
reigoję atstatyti pievas, jei jų pritrūks. „Be išmokų konkurencinėje aplinkoje neįmanoma ūkininkauti. Todėl norėdamas ar nenorėdamas ūkininkas privalo pasirašyti sutartis, jei to nedarys – negaus išmokų. O tuomet nežinia, kuo reikėtų užsiimti, kad sugebėtum išlikti konkurencinėje aplinkoje“, – svarstė M. Puidokas.

Neatsakytas klausimas

Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Petras Kulikauskas taip pat minėjo, kad jų rajone bendras kiekis išartų daugiamečių pievų yra pakankamai didelis. „Visi susidurs su galvosūkiu, kaip įvykdyti reikalavimus. ŽŪM įgyvendina naują požiūrį į kraštovaizdžio ūkininkavimą. Mums tai neįprasta, neaišku, už ką gausime pinigus. Jeigu bus gaunami pinigai tik už kraštovaizdžio ūkininkavimą, tai iš ko išgyventi? Iš ko išlaikyti ūkio gyvybingumą? Šis klausimas ir lieka neatsakytas. Mes, ūkininkai, norime, kad būtų kreipiamas dėmesys į produkciją. Pieva yra reikalinga gyvuliams. Išmokas reikėtų duoti tiems, kas turi gyvulių, bent jau didesnę dalį, ir ūkininkus skatinti. Kuo daugiau būtų gyvulių, tuo daugiau ir pievų reikėtų“, – redakcijai kalbėjo P. Kulikauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Raseinių skyriaus pirmininkas Rimas Gunevičius ŪP sakė neįsivaizduojantis, kaip ši didžiulė problema išsispręs: „Mūsų rajone atkurti pievas turės gyvulininkystės ūkius anksčiau puoselėję žmonės. Ką jiems daryti su pievomis, kam jas laikyti, jei gyvulių nebėra?“

LŪS pozicija

LŪS lyderis Raimundas Juknevičius ŪP sakė, kad ŽŪM ir politinei vadovybei norėtųsi išvengti šios didelės problemos eskalavimo, tačiau tą padaryti sunkiai sekasi. „Praėjusiais metais daugiamečių pievų atkūrimo problemos sprendimas buvo nukreiptas į tai, kad reikalavimą reikia atidėti. Dabar pertraukos galimybės jau išsemtos ir Lietuvai reikia atsiskaityti prieš Europos Sąjungą (ES) dėl prisiimtų įsipareigojimų. Manoma, kad ūkininkai galės pasinaudoti „minkštosiomis priemonėmis“, kurių galimybės nėra visiškai išsemtos, bet panašu, kad jos neatleis nuo atsakomybės tų, kurie traktuojami kaip suarę pievas per pastaruosius trejus metus“, – paaiškino R. Juknevičius.

Anot jo, LŪS mano, kad ministerijai nepakanka ieškoti „minkštųjų priemonių“ ir lygiagrečiai reikalauti pievų atkūrimo, nes sėkmės atveju šalyje bus nereikalingų pievų kiekio padidėjimas. LŪS pirmininkas sakė, kad toliau būtina tobulinti „minkštąsias“ veikas ir ieškoti būdų, kaip apsaugoti jaunus ūkininkus. „ŽŪM turi kompetencijos ir turėtų argumentuotai išdėstyti, kas turėtų būti keičiama ES teisėje, reglamentuose, ir kreiptis su argumentais į Lietuvos valdžios atstovus, kurie dalyvauja ES teisėkūroje, kad bandytų išspręsti šią problemą. Būtų gerai, kad aiškumas dėl daugiamečių pievų atsirastų iki pavasario, nes būtent sėjos metu turėtų būti sprendžiama, kiek Lietuvai reikėtų atsėti pievų, kad būtų išvengta sankcijų“, – galimas problemos sprendimo kryptis įvardijo R. Juknevičius.

Ūkininkams rūpimi klausimai

Ūkininkams rūpimus klausimus ŪP pateikė ŽŪM. Buvo klausiama, kaip bus su 4 metų augalų kaitos įsipareigojimu, jei tame daugiametės pievos plote reikės atkurti daugiametę pievą? Ar bus išvengta sankcijų už daugiamečių pievų ploto mažinimą, bet bus sankcijos už augalų kaitos nesilaikymą? ŽŪM aiškino, kad tikėtina, jog tokiu atveju galėtų būti taikomos sankcijos už augalų kaitos reikalavimų nesilaikymą, kadangi ūkininkas būtų neįvykdęs įsipareigojimo augalų kaitos veikloje dalyvauti 4 metus. „Už šio įsipareigojimo nesilaikymą numatytos sankcijos – einamaisiais metais parama už augalų kaitos veiklą neskiriama, o už visus ankstesnius metus parama susigrąžinama. Sankcijos nebūtų taikomos, jei dalyvaujantis šioje veikloje asmuo antraisiais ir vėlesniais įsipareigojimų metais deklaruotą plotą sumažintų ne daugiau kaip 10 proc. palyginti su pirmaisiais metais deklaruotu plotu, bet jis negalėtų likti mažesnis nei tinkamas paramai plotas, t. y. 1 ha“, – atsakė ŽŪM. Anot ministerijos, ūkininkas galimai pasinaudos gausybe pasiūlymų, kuriuos ŽŪM teikia kartu su reikalavimu atstatyti tam tikrą daugiamečių pievų plotą, ir suras kitų plotų, tinkamų pievoms, kadangi atstatyti galima bet kur, nėra reikalavimo atstatyti buvusioje vietoje.

„Kol kas jokių papildomų išimčių išarusiems pievas nenumatyta, tačiau situacija bus vertinama dar kartą po 2024 m. pasėlių deklaravimo, kai matysime, kokį daugiamečių pievų atstatymo rezultatą pasiekėme. Tuomet bus galima dar kartą svarstyti, ar reikia taikyti sankcijas ir tokiems ūkiams, ar visgi pritaikyti išimtis. Bet kuriuo atveju, nesulaukus 2024 m. pasėlių deklaravimo rezultatų, sankcijos niekam nebus taikomos“, – tikino ŽŪM.

Kam bus taikomos sankcijos

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 120, 2023 m. spalio 24 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės, Renatos VILIMIENĖS ir redakcijos nuotraukos

Titulinė nuotr. – Nuo pievų atkūrimo ūkininkai neišsisuks.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.