Daugiašakis ūkis – prieš gamtos kaprizus

Vertindamas šiais metais gautą grūdų ir laukiamą sodų derlių, Gailių ūkio (Telšių r.) savininkas, konkurso „Metų ūkis“ laureatas Remigijus Gailis sako, kad metus galima vadinti bado. Jei tai būtų praėjusio šimtmečio pradžia, Lietuvą ištiktų dideli nepritekliai. Šalį gelbsti produktų importas, o gamtos talžomus ūkininkus – sumanumas ir verslo diversifikavimas.

Obuolių – 8 kartus mažiau

Įsikūręs prieš dvi dešimtis metų, o 2004-aisiais pradėjęs dirbti ekologiškai, šis Kaunatavoje esantis ūkis yra vienas pažangesnių visame Telšių rajone. Ūkis daugiašakis – augina 150 aubrakų veislės mėsinių galvijų, beveik 300 ha grūdinių kultūrų, laiko 150 bičių šeimų, turi 160 ha obelų sodą ir keletą hektarų rabarbarų. Paklaustas apie obuolių derlių, R. Gailis neslepia – metai prasti.

„Būdavo ir geresnių, šiemet – kažkokie ligų metai. Pavasaris nebuvo labai šiltas, tačiau obelys žydėjo gausiai ir žydėjimo laikotarpis buvo labai ilgas, tad tikėjomės, kad obuolių bus daug. Kitais metais būdavo, kad žydi dvi dienas, žiedai dingsta, ruošiesi prastam derliui, o jis būna neblogas. Šiemet buvo atvirkščiai – tikėjomės, kad obuolių bus daug, tačiau gal dėl šilumos trūkumo pavasarį bitės mažiau skraidė, o vėliau ir sausros užspaudė“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ūkio šeimininkas. R. Gailio teigimu, obuoliai pažeisti, maži, tad laukia kelis kartus menkesnio derliaus, nei būdavo gerais metais.

„Obuoliai – mažučiai, labai daug jų pražuvo, paskui kenkėjai užpuolė, nes dėl vasaros karščių jie buvo pažeisti. Chemijos naudoti negalime – ūkis ekologinis, biodinaminis. Prieš keletą metų iš sodų buvome gavę 1 700 t derliaus, šiemet laukiame panašiai kaip ir pernai – kokių 200 t, tai – aštuonis kartus mažiau“, – prognozavo  pašnekovas.

Ūkininką džiugina tik tai, kad atvėsus orams ir netrūkstant drėgmės obelys turėtų suformuoti kokybiškus žiedinius pumpurus kitiems metams. Jei ne tai – lauktų treti iš eilės nederliaus metai, žinoma, dar neaišku, ar pavasarį žiedų nenuskins šalnos.

Kainas diktuoja kaimynai

Tačiau net ir esant nederliui ir sumažėjus obuolių pasiūlai vaisių kainos neišaugo. R. Gailis tikina, kad Lietuvos sodininkai savo produkcijos kainų nediktuoja – esantys per maži.

„Kainų lietuviai nelabai gali pareguliuoti, obuolių rinkoje jas diktuoja Lenkija, o mes esame per maži, per mažai Lietuvoje sodininkų, kad turėtume įtakos kainų dydžiui. Vis tiek obuoliai iškeliauja kitur. Jei čia ir nuperka kas, viskas galų gale perparduodama į Vokietiją, kitas šalis. Lietuvoje obuolių perdirbimo niekas ir nevysto, o suvalgoma desertinių nebent mokyklose ir darželiuose. Ir mes obuolius jau 20 metų vežame į Vokietiją“, – aiškino R. Gailis.

Paprašytas palyginti kainų skirtumus, ūkininkas įvardija maždaug du tris kartus besiskiriančias obuolių kainas. „Mūsų produktai yra ekologiški, vokiečiai tokią produkciją vertina ir jos kaina Vokietijoje yra gerokai didesnė. Pas mus gali gauti kokius 8–12 ct už kilogramą, o ten kaina sukasi apie 28–30 ct. Aišku, dar nuvežimas kainuoja, bet vis vien lieka daugiau, nei parduotum čia, Lietuvoje. Tas pats vokiečių fabrikas iš mūsų perka ne tik obuolius, bet ir rabarbarus, kuriuos naudoja savo produktų gamyboje. Jų derlius į Vokietiją iškeliavo dar vasaros viduryje“, – atskleidė verslo paslaptis Kaunatavos ūkininkas.

Užsibrėžė ribą

Daugiašakio ūkio savininkas, paklaustas, kokio grūdų derliaus šiemet sulaukė, pripažino, kad metus galima vadinti bado. Prieš šimtą

metų ar dar seniau tokia situacija kraštą tikrai būtų privedusi prie bado, tačiau šiais laikais produktų galima atsivežti iš bet kokios kitos šalies. „Šiemetis derlius ne stebuklas, sausra ir karščiai jį stipriai sumažino – grūdai smulkūs, kokybės parametrai žemi, tokių, kokių reikia maistiniams grūdams, pasiekti buvo neįmanoma“, – situaciją vertino R. Gailis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurso „Metų ūkis 2020“ rajono nugalėtojas pripažįsta, kad vystant tik vieną kurią nors ūkio šaką grėstų nemaži nuostoliai, tačiau kadangi ūkis daugiašakis, pelnas vienoje srityje kompensuoja nuostolius kitoje. Tad verslo diversifikavimas yra tikras gelbėjimosi ratas. Tačiau dar labiau plėsti savo ūkio R. Gailis neketina. „Jau kokius penkerius metus laikomės vienodai. Jei prisidėtų kitos sritys ar išaugtų apimtys, prireiktų galingesnės technikos, nebetiktų džiovyklos, traktoriai ir padargai. Manau, jei išsiplėstume, padaugėtų ne pelno, o darbo ir išlaidų“, – ateities perspektyvas įvertino „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

2001 metais įkurtame ūkyje dirba visa šeima – tėvai ir trys vaikai. Nuo veiklos pradžios praėjus trejiems metams ūkis tapo ekologinis. Kad obuolių derlius būtų didesnis, įsigijo bičių šeimų. Dar po kelerių metų susidomėjo biodinamine žemdirbyste, įsigijo mėsinių galvijų bandą, o prieš penkerius metus gavo biodinaminio ūkio sertifikatą.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

V. ir R. GAILIŲ nuotraukos

2021-09-06