Nors Lietuvoje melioruota beveik pusė visos šalies teritorijos, vis dėlto 173 tūkst. hektarų melioruotos žemės šiuo metu vertinami kaip blogos būklės. Tai sudaro apie 6 proc. nuo melioruotos žemės ploto – rodo 2025 metų duomenys, kuriuos apibendrino Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) nacionaliniame Žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinyje „Mel_DR10LT“.
ŽŪDC duomenimis melioruotos žemės plotas siekia 2,67 mln. hektarų. Iš šio melioruotos žemės ploto 17,7 tūkst. hektarų yra nurašyta, o 173 tūkst. hektarų sudaro melioruota žemė, kurios būklė vertinama kaip bloga.
Likusioje teritorijoje melioracijos sistemų būklė vertinama kaip gera arba patenkinama.
Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad melioracijos sistemų būklės nustatymas yra savivaldybėms deleguota funkcija, kuri praktikoje vykdoma – nevienodai. Kai kur vertinimai atliekami nuosekliai ir reguliariai, kitur – epizodiškai, atsižvelgiant į turimus išteklius ar konkrečius poreikius.
Dėl šios priežasties bendras šalies melioracijos sistemų būklės vaizdas gali būti fragmentiškas, o duomenų atnaujinimas – netolygus. Tai apsunkina galimybes tiksliai įvertinti realią situaciją ir planuoti ilgalaikes investicijas.
2025 metų Žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio duomenimis, Lietuvoje registruotos 87 melioracijos siurblinės, 1 361 tiltas ir 362 melioracijos tvenkiniai.
Šie objektai sudaro svarbią melioracijos infrastruktūros dalį ir yra reikšmingi užtikrinant tinkamą vandens nuvedimą, teritorijų priežiūrą bei kitus su žemės ūkio veikla susijusius poreikius.
Per 2025 metus į minimą rinkinį įtraukta informacija apie 579 naujai įgyvendintus melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektus.
Pagal parengtus inžinerinių tinklų planus sukurta ir atributiniuose duomenyse aprašyta 1411 naujų erdvinių objektų, leidžiančių tikslinti melioracijos sistemų būklę ir apimtį.
2025 metais, pirmą kartą Lietuvoje, dalis melioracijos būklės vertinimo buvo atlikta nuotoliniu būdu, pasitelkiant ortofotografinius vaizdus.
Toks vertinimas buvo taikytas Raseinių rajone, kur nuotoliniai duomenys padėjo patikslinti informaciją apie melioruotos žemės būklę.
„Šis metodas leidžia greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis įvertinti visos savivaldybės melioruotos žemės būklę, o bandomasis projektas gali tapti pagrindu vieningam duomenų atnaujinimo standartui ateityje“, – sako Reda Bankauskaitė, ŽŪDC Melioracijos skyriaus vadovė.
Raseinių rajonas pasirinktas kaip pilotinė savivaldybė dėl palankiausio duomenų derinio – naujausios ortofotografinės medžiagos, aukšto žemės našumo balo ir seniai atnaujintų melioruotos žemės būklės duomenų.
Žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR10LT duomenys yra viešai prieinami atvirų duomenų platformose Geoportal ir Žemės išteklių stebėsenos informacinėje sistemoje (ŽISIS).
2025 m. melioracija skaičiais
Žemės ūkio duomenų centro informacija