Daugiau nei du milijonai grąžintų lėšų pasitarnaus pacientų gydymui

„Papildomų išlaidų ir teisinių problemų galima išvengti laikantis dviejų paprastų principų: pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu ir vengti veiksmų, galinčių sužaloti kitus. Daugiau kaip 2,1 mln. eurų – tai ne tik skaičius. Už šiuos pinigus būtų galima, pavyzdžiui, atlikti kaulų čiulpų transplantaciją 20 žmonių arba visus metus taikyti hemodializę 100 pacientų, arba atlikti daugiau kaip 15 tūkstančių magnetinio rezonanso tyrimų,“ – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) kancleris Tomas Ragauskas.

Daugiausia – dėl nusikalstamų veikų

Atlygintos žalos didžioji dalis – 99 proc. – atsirado dėl smurtinių nusikaltimų ir eismo įvykių. Pernai fiksuota beveik 5 tūkst. tokių atvejų, kai nukentėję žmonės buvo gydomi fondo lėšomis, kurias turi atlyginti kaltininkai. Likusi žalos dalis – 25 tūkst. eurų – grąžinta už neteisėtą Europos sveikatos draudimo kortelės naudojimą. Praėjusiais metais nustatyta daugiau nei 170 tokių atvejų, kai žmogus, neturėdamas galiojančio privalomojo sveikatos draudimo, naudojosi šia kortele kitoje Europos šalyje.

Kaip ligonių kasa sugrąžina žalą

Informaciją apie nukentėjusius ir gydomus gyventojus ligonių kasa gauna iš policijos ir prokuratūrų. Apskaičiavusi žalos dydį, VLK reiškia civilinius ieškinius kaltininkams, o eismo įvykio atvejais kreipiasi į draudimo bendroves, kad šios atlygintų žalą fondui dėl nukentėjusių žmonių gydymo. Jei automobilis nedraustas, žalą turi atlyginti pats eismo įvykio kaltininkas.

Žalos dydis priklauso nuo suteiktų paslaugų ir galiojančių jų kainų. Jis labai skiriasi – mažiausia pernai atlyginta suma buvo 10,13 euro, o didžiausia viršijo 42 tūkst. eurų – ši suma apskaičiuota už eismo įvykio metu nukentėjusių žmonių gydymą ir ją apmokėjo draudimo bendrovė.

Lėšas fondui pravartu atlyginti savanoriškai

Gyventojai neretai nustemba gavę pranešimą, kad turi atlyginti žalą fondo biudžetui, nes ne visi žino, jog tokia prievolė atsiranda, kai dėl jų veiksmų gydymas apmokamas fondo lėšomis.

Pasak T. Ragausko, tokiais atvejais pravartu žalą atlyginti savanoriškai, kol ligonių kasa nepateikė ieškinio teismui. Tai lengvina padėtį – atsiranda galimybė šalims susitaikyti ir nutraukti procesą. Jei tai neįmanoma, savanoriškas žalos atlyginimas teisme gali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kai ieškinys pasiekia teismą ir šis jį tenkina, o kaltininkas žalos fondui neatlygina, iš ligonių kasos vykdymą perima antstoliai, tuomet prie žalos sumos prisideda išieškojimo išlaidos.

Savanoriškai atlyginti žalą galima pervedant iš karto visą sumą arba sudarant sutartį su ligonių kasa dėl jos atlyginimo dalimis, jei suma viršija 300 eurų. Sutartį galima sudaryti laikotarpiui iki penkerių metų, o įmokos dydis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta bazinė socialinė išmoka (šiuo metu – 74 eurai).

VLK informacija