Daugiažiedis medus – ir iš rapsų

Medaus degustacija

Šiemet S. Dranginio bitės sezoną pradėjo sulig pirmaisiais šalpusnio žiedais. Paskui gausiai pražydo nuo bityno link Nemuno šlaituose augančios blindės, pienės, prie namų žydintis sodas. Nors šalnos sklandė visoje šalyje, bičiulio sodybą tarsi aplenkė. Jau gegužės 14 d., svečių sulaukęs, bityno šeimininkas išėmė iš avilio korį ir pavaišino dar „šiltu“ neužakiuotu žiedų medumi.

Medkopis gegužės 27 d. bičiulį Stasį ir jo talkininkus nustebino: iš 20 bičių šeimų tik penkiose meduvių koriai buvo aklinai užakiuoti. Likusių šeimų bitės tarytum dar laukė – medumi buvo užpildytos viso korio akelės, tačiau po vaško dangteliais – vos ketvirtadalis korio. Tas šeimas teko palikti kitam kartui. Diena buvo vėsi, elektrinis medsukis ūžė ilgėliau, nes iš korių medus skyrėsi sunkiai. Dar viena keistenybė – bitės iš avilių skrido į darbą. Į bitininko patalpą, kurioje buvo atakiuojami koriai ir sukamas medus, net neužsukdamos. Bakfasto bičių „charakterio“ ramybe tą paaiškinti sunku.

Nors aplink bitininko sodybą plytėjo baigiantys žydėti rapsų laukai, medaus kvapas ir skonis liudijo per pirmąjį šių metų medsukį sulaukus daugiažiedžio medaus. Ragavusieji teigė pajutę sodų žiedų nektaro saldumo ir pienių žiedų kartumo. Iš medsukio srūvantis medus buvo šviesus, gelsvas, salsvą aromatą patalpoje skleidė vonelė su atakiuotais korių dangteliais. Juos bitininkas talpino į stiklainius – gamino „zabrusą“, produktą, kurį išpopuliarino ukrainiečiai. Pasirodo, bitės korio akelėse subrandintą medų uždengia vaško dangteliu, po juo paslėpdamos savo gamybos antibiotiką, kurio joms reikės žiemą nusilpus imunitetui. Žmogus vaško dangtelius, užpiltus medumi, gali vartoti (sukramtyti ir nuryti) peršalęs, pajutęs gerklės skausmą ar tiesiog profilaktiškai.

Bičių pasirinkimai

„Atsidarai avilį, pamatai tūkstančius koriu skubančių bičių, ir pamiršti atsineštą nuovargį, rūpesčius, – kalba bičiulis S. Dranginis, – o medų kopi palengvindamas bičių naštą, antraip jos išskris, pritrūkusios darbo.“

Bičiulis Stasys priklauso Alytaus bitininkų draugijai, seka socialinių tinklų naujoves, semiasi žinių iš dr. A. Amšiejaus knygos „Bičių metai“. Aplink sodybą esanti tėvų žemė nuomojama ūkininkui, kuris dėl sėjomainos šiemet laukus patikėjo rapsams. Diskutuota ir tartasi dėl bičių apsaugos, nes rapsai priskiriami toms žemės ūkio kultūroms, kurios sulaukia įvairių ir nevienareikšmių vertinimų. Dr. A. Amšiejaus teigimu, rapsai, kurių lotyniškasis pavadinimas Brassica napus, yra aliejinė kultūra, priskiriama bastutinių augalų šeimai. Išskiriami du pagrindiniai rapsų porūšiai – tai vasariniai ir žieminiai rapsai. Tiek žieminių, tiek vasarinių rapsų žydėjimo laikotarpis labiausiai priklauso nuo sėjimo laiko, todėl žydinčius rapsus išvysti galima ne tik dabar. Didžiausia kritika rapsų medui kyla dėl dviejų priežasčių. Pirmoji yra susijusi su tuo, kad rapsai yra monokultūra, todėl jų medus pasižymi mažesniu kiekiu mikroelementų ir kitų sveikatai naudingų medžiagų, nei, pavyzdžiui, miško medus. Antroji kritika, o kartu ir baimė, susijusi su tuo, kad žemės ūkio tikslais auginami rapsai yra purškiami įvairiais chemikalais. Baiminamasi, kad tai gali kenkti naudingosioms medaus savybėms ir žmogaus organizmui bei sveikatai. Visgi tvirto sutarimo, ar chemikalų baiminamasi pagrįstai, nėra. Nemaža dalis bitininkų tikina, kad bitės vengia ir iš toli aplenkia kenksmingus, užterštus augalus. Maža to, bitininkai ir sveikatos specialistai taip pat pabrėžia naudingąsias šios rūšies medaus savybes.

Rapsų nektaras

Pasak dr. A. Amšiejaus, iš kitų medaus rūšių rapsų medus išsiskiria savo spalva. Jis įprastai būna baltas arba švelniai gelsvos spalvos. Tai labai greitai susikristalizuojantis medus, kuriam susikristalizavus dar labiau išryškėja balkšva spalva. Rapsų medus skiriasi ir skoniu bei kvapu. Ryškaus skonio, ragaudami šį medų, dažniausiai nepajusite, tačiau jo skonis yra kiek kartokas. Aromatas taip pat nėra stiprus, tačiau kiek savito kvapo. Nors sudėtyje mineralinių medžiagų rapsų medus turi mažiau nei dalis kitų medaus rūšių, nes yra surinktas iš vienos kultūros, naudingųjų jo savybių nuvertinti tikrai nereikėtų. Fiksuojamas teigiamas rapsų medaus poveikis beveik visoms vidaus organų sistemoms. Jis itin naudingas kepenų ligų prevencijai ir simptomams šalinti, o kartu yra nepamainoma priemonė kovojant su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Manoma, kad šios rūšies medus palengvina sunkiųjų metalų pasišalinimo iš organizmo procesus. Parodontozė, aterosklerozė – tai sveikatos sutrikimai, kurių vengiant arba kuriuos silpninant rekomenduojama naudoti rapsų medų. Sveikatos specialistai taip pat itin vertina antibakterines šio medaus savybes. O jo sudėtyje esantys vitaminai ir mikroelementai prisideda prie imuniteto stiprinimo ir bendros organizmo būklės gerinimo.

„Rapsų medus yra geras žmogaus organams, kurie yra žemiau šonkaulių, – teigia dr. A. Amšiejus, – šis medus labai naudingas vidaus organams, tinka besilaikantiems dietos, turi daug gliukozės. Tik štai neįtinka vartotojams dėl savo balkšvos spalvos ir mito, kad jei jau rapsų, tai būtinai su chemikalais. O iš tiesų yra taip: jei ūkininkas protingas ir susitaria su bitininku, viskas yra tvarkoje. Kol ūkininkas purškia, bitininkas uždaro bites – ir augalams gerai, ir vėliau bitės gero medaus gali pririnkti.“

Pasak dr. A. Amšiejaus, net ir vengdami rapsų medaus, jo suvartojame pakankamai. Mat bitės neišvengiamai patenka į rapsų laukus – Lietuvoje per maži atstumai, kad būtų galima išvengti nepageidaujamų augalų.

Vyraujanti medaus rūšis

„Jei kas nors sugalvotų pasakyti, kad rapsų medus yra blogas, iš rinkos tektų išimti apie 90 proc. medaus, – kalba dr. A. Amšiejus. – Rapsų nėra nebent užliejamose pajūrio žemėse, nacionaliniuose parkuose. Visur kitur rapsai sėjami ir auga. O bitės maisto nuskrenda ir 5 km. Pats kartą nuvežiau avilius į Trakų r. prie milžiniško grikių lauko. Galvoju – turėsiu grikių medaus. Surenku jį, ir tikrai – spalva, kvapas kaip grikių medaus. Nuvežiau ištirti sudėtį – ogi besąs rapsų medus. Pasirodo, kol grikiai dar masiškai nežydėjo, mano bitės beveik 5 km skrisdavo į žydinčius rapsus.“

Tačiau mokslininkas šioje situacijoje problemos neįžvelgia – rapsai naudingi, be to, itin sunku išgauti vienalytį medų. Todėl pataria prieš vartojant kokį nors medų įsitikinti, kad šis esąs toks, kaip parašyta etiketėje ar kokį jį pristato bitininkas.

„Skirtingų rūšių medus turi ir skirtingų gydomųjų savybių, – su „Ūkininko patarėjo“ skaitytojais žiniomis dalijasi dr. A. Amšiejus, – jei kankina nemiga, kelias dienas pusvalandį prieš miegą reikia sučiulpti šaukštelį liepų arba aviečių medaus. Po penkių dienų jau pasijaučia rezultatas. Tačiau šiukštu prieš miegą nereikia miško, viržių, grikių medaus – jis tonizuoja, suteikia energijos. Grikių medus neleidžia kalkėti kraujagyslėms, jame esančios medžiagos saugo organizmą nuo vėžio, Alzheimerio, infarkto, reguliuoja širdies veiklą, itin rekomenduojamas vyrams. Kadangi grikių medus turi daug geležies ir baltymų, jo reikia sergant mažakraujyste, turint silpną nervų sistemą. Be to, grikių medus neįprastai pagardins kavą ir marinuojamą vištieną. Jei kamuoja galvos skausmas, čiupkite ne tabletę nuo skausmo, o tikro liepų medaus. Jis skystina kraują. Tačiau nepamirškite, kad medų reikia rinktis atsakingai – idealu, jei yra žinoma botaninė jo sudėtis.“

Pasak dr. A. Amšiejaus, botaninė medaus sudėtis Lietuvoje dar tik pradedama tirti. O štai Lenkijoje, Latvijoje tokie tyrimai labai populiarūs, nors nepigūs. Pavyzdžiui, Latvijoje botaniškai ištirtas medus gauna žalio šaukšto etiketę. Ji parodo, kokio augalo žiedadulkės dominuoja meduje. Žinant medaus sudėtį, galima jį rinktis kaip sveikatai naudingą maisto papildą. „Į laboratoriją Vokietijoje nuvežiau devynis savo bityne įvairiu laiku surinkto medaus pavyzdžius, – pasakoja dr. A. Amšiejus, – visuose skirtingo medaus mėginiuose buvo rasta rapsų žiedadulkių.“

„Žmogui dar nepavyko išsiaiškinti bičių pasirinkimų, kur skristi ir ką parnešti į avilį, – kalba bičiulis S. Dranginis, – kartais kiekviename avilyje randi skirtingo poskonio medaus, nors visi aviliai išrikiuoti sode vienas šalia kito. Net ir pradėjus žydėti rapsams, pastebėjau bites skrendant link netoliese esančio miško. Vadinasi, medus bus daugiažiedis.“

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.