Debesys nesisklaido: apie susitarimo su MERCOSUR sustabdymą ir grėsmes BŽŪP ateičiai

Gali būti neilgas

Kalbant apie susitarimo įšaldymą ir suteiktą ilgesnį atokvėpį, pirmiausia reikia pridėti žodelį „galimai“. Sausio 27 d. „Ūkininko patarėjo“ laikraštyje publikuotame interviu teigiau, kad varžovai iš Pietų Amerikos labai rimtai vertina susitarimo atveriamas galimybes. Pasirodo, jie pasinaudoti šiomis galimybėms gana skuba. Vasario 3 d. „Euronews“ publikacijoje cituojami Paragvajaus prezidento Santiago Peños žodžiai: „Praėjusią savaitę jau pristatėme susitarimą Paragvajaus Tautos Kongresui ir suprantame, kad ES turi teisinių priemonių imtis laikino jo įgyvendinimo. Dirbame, jog taip įvyktų, nes norime, kad Paragvajus būtų pirmoji šalis, pradėjusi įgyvendinti susitarimo nuostatas“, – teigė šios šalies vadovas. Paragvajus pagal rotaciją šiuo metu pirmininkauja MERCOSUR.

Brazilijos ambasadorius prie ES Pedro Miguelis da Costa e Silva tos pačios dienos interviu „Euractiv“ užtikrino, kad Brazilija, gerbdama EP sprendimą, savo šalyje spartina susitarimo patvirtinimo procesą. Ambasadoriaus tikinimu, manoma, kad Brazilijoje susitarimas bus patvirtintas per artimiausius mėnesius. Brazilijos žemieji parlamento rūmai dėl to turėtų balsuoti iki Karnavalo šventės vasario viduryje, vėliau susitarimui būtų galutinai pritarta Senate.

Mat, nepaisant ESTT vykstančios susitarimo su MERCOSUR šalimis peržiūros, Europos Komisija (EK) turi teisę laikinai pradėti taikyti susitarimą, jeigu jį ratifikuotų bent viena ar kelios MERCOSUR šalys. Nors, pagal turimą informaciją, EK tokio sprendimo nepriėmė, prisiminus, kad Vokietija, Ispanija, Portugalija ir Šiaurės šalys tvirtai remia susitarimą, kas gali paneigti tokią galimybę? Ar Lietuvoje jau pradėta tam ruoštis?

Ar neprieštarauja SESV?

Esminės grėsmės BŽŪP, kylančios iš EK pasiūlymo dėl 2028–2034 m. finansinio laikotarpio, jau ne kartą aptartos. Dėl jų praėjusių metų gruodžio 18 d. ir šių metų sausio 20 d. Briuselyje bei Strasbūre nuvilnijo masinės žemdirbių demonstracijos. Protestuotojai kėlė klausimus dėl būsimos paramos žemės ūkiui, nuo 2026 m. įsigaliojusio pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmo mokesčio trąšoms bei prieštaringai vertinamo susitarimo su MERCOSUR bloku. Šių protestų rezultatas – jau minėta EP rezoliucija, priimta labai nedidele balsų persvara. Ar tikrai reiktų džiaugtis, kad balsuodami EP nariai atsižvelgė būtent į žemdirbių keliamus reikalavimus? EP priimtas tekstas verčia tuo abejoti. Rezoliucijoje keliamas klausimas dėl MERCOSUR susitarimo atitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 11, 168, 169 ir 191 str. Apie ką yra šie straipsniai?

• 11 str. Nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus.
• 168 str. – visuomenės sveikata.
• 169 str. – vartotojų apsauga.
• 191 str. – aplinkos politika.

Taigi, rezoliucijoje kartu su sveikatos, vartotojų ir aplinkos politikos temomis net neužsimenama apie toje pačioje SESV įrašytus savarankiškos ES BŽŪP tikslus (39 str.), dėl kurių protestavo žemdirbiai, tuo metu susirinkę už Strasbūro rūmų sienų.

Kita rezoliucija atmesta

Drįstu teigti, kad visa tai nebuvo atsitiktinai pražiūrėta. Tai liudija tame pačiame EP posėdyje 402 balsais „prieš“, 225 – „už“ ir 13 „susilaikius“ atmesta kita rezoliucija su beveik analogišku kreipimusi į ESTT. Joje, be kitų straipsnių, buvo keliamas klausimas, ar susitarimas su MERCOSUR atitinka SESV 39 str. nuostatas. Be to, šios rezoliucijos projekte buvo nurodoma, kad keletas valstybių narių viešai išreiškė savo nepritarimą dabartiniam ES ir MERCOSUR susitarimo ratifikavimui, nurodydamos, jog jis neatitinka ir ES žemės ūkio tikslų, taip pat įspėjama, kad „pernelyg didelis prekybos liberalizavimas, nenumačius tinkamų apsaugos nuostatų, galėtų prieštarauti SESV 39 str. nustatytiems tikslams, pagal kuriuos reikalaujama, kad bendra prekybos politika būtų vykdoma laikantis ES vidaus politikos ir tikslų, įskaitant žemės ūkio gamintojų ir kaimo bendruomenių apsaugą“.

Grėsmės BŽŪP ateičiai

Pavojingas signalas nuskambėjo ir BŽŪP ateičiai. Visų pirma tai reiškia, kad ESTT greičiausiai net nenagrinės ir išvadose nevertins MERCOSUR susitarimo atitikties SESV įtvirtintai BŽŪP, jos keliamų tikslų įgyvendinimui, tinkamo finansavimo užtikrinimui ir kt., apsiribodamas tik rezoliucijoje užduotomis temomis. Bet dar blogiau yra tai, kad EP, kuris yra aktyvus trišalių derybų dėl galutinių BŽŪP 2028–2034 m. teisės aktų nuostatų dalyvis, savo rezoliucijoje apie ją net neužsiminė. Kodėl taip įvyko? Nežinant EP virtuvės, belieka tik spėlioti. Galbūt, paminėjus BŽŪP, būtų prarasta dalis palaikančiųjų rezoliuciją, t. y. tarp ES teisės leidėjų BŽŪP šalininkų yra gerokai mažiau negu priešininkų? O gal kovos už aplinkosaugą ir klimato kaitos mažinimą skelbimas vis dar suteikia daugiau dividendų negu blaivus požiūris į ES BŽŪP ir pastangos išsaugoti visais aspektais modernų europietišką ūkininkavimo modelį?

Tai turėtų kelti didelį žemdirbių susirūpinimą. Pasikartosiu – EK pateiktas BŽŪP 2028 – 2034 m. projektas faktiškai išmontuoja ją kaip atskirą politiką su savarankišku finansavimu. Tačiau trišalėse derybose tikėtis vieningo EP narių supratimo ir kietos pozicijos, apeliuojant į SESV 39–44 str. nuostatas, vargu ar galima. Iki šiol dėl šių SESV nuostatų savo pozicijos neišreiškė ir mūsų Seimas. Todėl labai tikėtina, kad vyks labiau kosmetinės derybos dėl EK pasiūlymo detalių, BŽŪP 2028–2034 m. finansiniu laikotarpiu paliekant EK pasiūlymo rėmuose – išdarkytos struktūros ir su sulaužytu finansavimo stuburu. Tad viltys, kad BŽŪP išliks savarankiška ir kažkiek reikšminga po 2034 m., visiškai bliūkšta.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.