Dega pieno sektorius. Kas duos gesintuvų?

Skatintų investicijos

Pieno gamintojai ilgalaikio žaliavų supirkimo kainų gerėjimo perspektyvos neįžvelgia. Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė, jau girdėti gandų, kad pieno supirkimo kainos po Naujųjų metų turėtų pradėti kristi. Tam ūkininkai jau yra nusiteikę. Tai – didžioji bėda. Ūkininkai, įmonės, nespėję pasidžiaugti padidėjusiomis pieno supirkimo kainomis – vilties žiburėliu, vėl su nerimu žvelgia į ateitį. „Su ūkininkais prieš Naujuosius metus labai daug bendrauju, jų nuotaikos yra prastos. Žmonių nusiteikimas – nekoks, visi pavargę, pasibaisėję biurokratiniais suvaržymais ir tikrintojais, kurių tik daugėja. Šią naštą reikėtų palengvinti“, – komentavo J. Dovydėnienė. Ji siūlė valdininkams grįžti prie Pieno strategijos, kurią visi socialiniai partneriai, išskyrus prekybininkus, pasirašė prieš 7 metus. Ją pakoregavus, būtų galima pritaikyti šių dienų aktualijoms.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius kalbėjo, kad pienininkystę skatintų investiciniai projektai. „Nors investicinių projektų lėšos buvo padalytos į atskirus sektorius, tačiau investicijų taisyklės pieno ūkiams buvo nepalankios – per mažas intensyvumas. Fermų statyboms skiriamos mažos sumos, pinigų šiam sektoriui trūkdavo.

Tačiau tie, kurie dalyvauja projektuose bei sulaukia paramos, net ir tie kartais persigalvoja ir neinvestuoja. Vienos vietos karvei įrengimas kainuoja iki 20 tūkst. Eur, 100 vietų karvidei yra reikalingi 2 mln. Eur. O jeigu fermos didesnės? Tuomet reikia daugiau nei 10 mln. Eur“, – skaičiavo E. Bičius.

Turi būti ribos

LPGA direktorius ŪP teigė, kad ūkininkai, dalyvaujantys investiciniuose projektuose, neišvengia biurokratinių suvaržymų, todėl neretai įstringa ir negauna paramos. Tokios aplinkybės ūkininkus gali privesti ir iki bankroto. „Tuomet dingsta pasitikėjimas valstybe, nes ji nesirūpina. Paimkime „Teltonikos“ projektą, ten – milijardai eurų. O ūkininkui ir 2 mln. Eur – akmuo po kaklu. Europos pieno tarybos Generalinėje asamblėjoje buvo akcentuota, kad ES yra atvejų, kai skolose paskendę ūkininkai pasirenka savižudybės kelią. O juk viskam turėtų būti ribos – ir logiškiems terminams, ir leidimams, ir patikroms. Dabar yra taip, kaip valdininkai įsivaizduoja. Biurokratinį mechanizmą ne taip lengva išjudinti. Tai – baisiausia. Biurokratija stipriai įsišaknijusi ir ES. Todėl ir ten ją ruošiamasi mažinti. Europos Komisija (EK) tikrina mūsų šalies valdininkus. Todėl šie, dažnu atveju, bijodami EK kontrolės, dar ir nuo savęs reikalavimų prideda, juos sugriežtina. Tuomet ūkininkui reikalavimų našta dar padidėja“, – akcentavo LPGA direktorius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas pažymėjo, kad tokiame nestabiliame sektoriuje, kaip pieno gamyba, veiksniai, lemiantys investicijų nepatrauklumą, gali būti ir nematerialūs, tačiau labai svarbūs. „Tarkime, vienoje šalyje supirkimo kainų didėjimas, lemiantis ne tik pieno, bet ir melžiamų karvių paklausos augimą, gali tapti signalu ateities perspektyvomis nebetikintiems gamintojams, kad atėjo tinkamas momentas atsikratyti gyvulių ir įrangos. Ir priešingai, šalyje, kur valstybė didžiuojasi augančiomis eksporto apimtimis, kur gamintojai nuolat jaučia valdžios dėmesį ir žino, kad nepalankioje situacijoje galės tikėtis jos paramos, net ir kritus pieno ir gyvulių kainoms, bandos gali didėti“, – redakcijai teigė E. Pranauskas.

Valdininkams nė motais

LŽŪBA prezidentas pastebėjo, kad Lietuvos kol kas negalima priskirti prie antrojo tipo šalių. „Štai ES skirtos 10 mln. Eur paramos negavo nei perspektyviausi, į pieno gamybos didinimą ir kokybės gerinimą investavę ūkiai, nei parduodantys pieną tiesiogiai vartotojams – trumpųjų maisto tiekimo grandinių atstovai. Grandinių, kurių plėtros siekiamybė buvo tuo pat metu deklaruojama visais kanalais. Paramos pieninių veislių buliukams nutraukimas, nepaisant įdėtų investicijų, motyvuojant tuo, kad „pieninių veislių bulių rėmimas dėl mėsos kirstųsi su paramos tikslu aprūpinti vidaus rinką geros kokybės mėsa“, šalyje, kur penktadalis gyventojų gyvena ant skurdo ribos – iš viso panašesnis į pasityčiojimą. Ar ne panašiai skamba reikalavimai neatsėliuoti prieferminiuose plotuose silosui auginamų kukurūzų arba dalinio atsėliavimo sąlyga – iki lapkričio 30 d. pasėti posėlį? Ir tai, kad dėl tokios „logikos“ šimtus ar tūkstančius tonų siloso tenka transportuoti dešimtis kilometrų, ŽŪM valdininkams nė motais. Nė motais ir tai, kad deginami degalai, gadinami keliai, dėvisi technika, prarandamas laikas ir t. t.“, – rėžė ŪP pašnekovas.

Jis minėjo ir Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (Pieno įstatymo) projektą, kuriame buvo ignoruoti LŽŪBA pasiūlymai pradėti jo realų įgyvendinimą, papildant projektą „ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais“ apibrėžimu ir atitinkamais reikalavimais. Pasak E. Pranausko, įvyko priešingai – prekiaujantieji pieno produktais buvo išbraukti įstatymo projekto. Ir tai buvo padaryta remiantis užsakyta „kompetentingų“ ekspertų studija, kuriems Kęstučio Navicko vadovaujama ministerija sumokėjo dešimtis tūkstančių eurų (redakcijos žiniomis, gruodžio 18 d. ministras dr. Ignas Hofmanas Seimui pateikė raštą, kuriame akcentuojama, jog negalima svarstyti Pieno įstatymo projekto, kol jame nėra visų grandinės grandžių, t. y. ir prekybininkų. LŽŪBA siūlo iš prekybininkų gaunamų pajamų už visus tautiškus ir importuotus pieno produktus pervesti 4 centus į specialų pienininkystės rėmimo fondą. Ten pat būtų galima pervesti ir bent pusę valstybės gaunamo PVM už tuos pačius produktus).

„Akivaizdu, kad pieno sektorius dega ir jam reikia skubių sprendimų, nes gyvulių skaičiui kritus žemiau kritinės ribos, neišvengiamai teks susidurti su pieno surinkimo logistikos problemomis. Tiksliai problemą konstatavo ir per trumpą šimto dienų laikotarpį ėmėsi spręsti buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Linkėdami naujajam ministrui Ignui Hofmanui žengti ta pačia kryptimi, viešai pateikėme du pasiūlymus, kurie nereikalauja jokių papildomų materialinių išlaidų – „pririšti“ prie investicinių projektų derinimo ŽŪM valdininkus bei toliau keisti kontroliuotojų požiūrį į gamintojus. Tik sulaukėme aptakių ne už popierizmą, o tvarią gamybą atsakingųjų pasvarstymų. Suprask – numatoma ir toliau eiti sena vaga? Nors ŽŪM aparato veiksmų, keliančių pasitikėjimą pieno gamybos sektoriuje, reikia čia ir dabar“, – ŪP tikino LŽŪBA prezidentas.

Nepraranda optimizmo

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.