Dėl biudžeto „skylių“ bėdoja, bet jų lopyti neskuba

Valdantieji „atsimušinėja“

Besitęsiant degalų kainų krizei, dažnas tautietis nenustoja stebėtis mūsų valdančiųjų pozicija nemažinti jokių mokesčių. Kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, ypač aplinkinės, taiko įvairias priemones, kad gyventojams ir verslui būtų lengviau išgyventi brangstant energetiniams ištekliams. O štai Lietuvos valdžia mano, kad aukštas degalų kainas visi ir taip ištvers.

Įdomu tai, kad, skaičiuodami galimas biudžeto netektis dėl degalų mokesčių mažinimo, valdantieji kol kas ignoruoja galimybes iždą papildyti. Lenkija įvedė energetikos įmonių viršpelnių mokestį ir numatė 60 proc. mokestį bendrovių pelnui, kuris viršija ribą, nustatytą remiantis ankstesnio laikotarpio maržomis. Surinktas lėšas ketina skirti kainų mažinimo ir paramos priemonių paketui finansuoti.

Lietuvos valdantieji irgi spaudžiami imtis panašių priemonių, tačiau šie „atsimušinėja“, apeliuodami į rizikas dėl tarptautinių santykių. Mat pirmiausia kalbama apie Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį.

Per Vyriausybės valandą Seime paklaustas, ar Lietuva netaikys lenkiško modelio, premjeras sakė, kad tokio sprendimo rezultatas būtų tarp nulio ir keturiasdešimt kažkelių milijonų, ir tai yra labai didelis diapazonas. „Vėlgi, turime turėti omenyje, kad mes turime konkrečią įmonę, apie kurią mes šnekame, kuri mums svarbi ir kaip įmonė, kaip didžiulis darbdavys, bet svarbi dar ir tarptautinių santykių, kaimynystės požiūriu. Todėl mes tą vertiname kompleksiškai. Kol kas tikrai kokių nors politinių judesių nedarome, bet vertinimas vyksta“, – spalio viduryje teigė M. Sinkevičius.

Finansų ministras T. Valys antrino: „Labai detaliai žiūrima, ką daro kaimyninės šalys, kovodamos su energetikos kainų kilimu, taip pat ir jūsų minėtą viršpelnio įstatymą esame detaliai išanalizavę, ir su juo susijusias problemas. Jo poveikis yra, kaip ir buvo premjero ką tik paminėta, nuo 0 iki 46 mln. Eur papildomų lėšų. Bet įgyvendinimas užtruktų iki 6 mėn. ir yra aibė rizikų, susijusių su tarptautiniais santykiais. Mes gavome neformaliai ir išvadą iš Užsienio reikalų ministerijos (URM), kad jie nebūtų linkę pritarti dėl tam tikrų rizikų, atsirandančių dėl dvišalių santykių.“

Visgi premjeras lapkričio 4 d. pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius bei viršpelnio dydį ir parengti siūlymus dėl jo apmokestinimo. Anot Ministro Pirmininko, esant dabartinei geopolitinei situacijai, sprendimai dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo turi remtis aktualiais duomenimis ir konkrečiais skaičiavimais.

Nurodoma, kad pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas. Bus vertinamas galimų apmokestinimo priemonių veiksmingumas ir jų poveikis energijos kainoms bei gyventojų išlaidoms. Ministerijų vertinimai ir siūlymai turėjo būti pateikti iki lapkričio 9 d.

Diskusija be skaičių?

Įdomią diskusiją žadėjo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto (EDPK) parlamentinės kontrolės klausimas dėl didmeninės degalų rinkos kainodaros ir jos poveikio vartotojams, bet vieni pagrindinių dalyvių – „Orlen Lietuva“ atstovai, iš kurių tikėtasi šių metų ketvirtinių rezultatų, duomenų ir skaičių, nedalyvavo. Jie pateikė raštą, kuriame, kaip pastebėjo EDPK pirmininkas Algirdas Butkevičius, daug teksto, bet beveik nėra skaičių ir diagramų.

Komiteto posėdyje buvo pasigesta aiškios Finansų ministerijos (FM) pozicijos, tačiau finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus sakė, kad pagrindinis energetikos politikos formuotojas yra Energetikos ministerija (EM). Pastebėjus, kad kalbama apie finansų politiką, finansų viceministras aiškino, kad kaltinimai FM, kad kažko nedaro ar nepakankamai daro, yra nesusikalbėjimas. „Klausimas dėl didmeninės degalų rinkos kainodaros ir jos poveikio vartotojams kaip ir nelabai skirtas FM kompetencijai. Konceptualiai galima sakyti, kad FM turėtų labiau mylėti Lietuvą, bet tai ne vienos ministerijos uždavinys, reikia susėsti visiems ir skaičiuoti“, – išsisukinėjo K. Kvaraciejus.

Seimo nariui Artūrui Skardžiui tiesiai paklausus, kas trukdo Lietuvai apmokestinti degalų gamintojų viršpelnį, kaip tai padarė Lenkija, finansų viceministras aiškino, kad reikia žiūrėti į bendrą šalių mokestinę sistemą. „Pavyzdžiui, Lenkijoje pridėtinės vertės mokestis siekia 23 proc., o pelno mokestis – 19 proc. Tai šitie mokesčiai yra aukštesni. Būtina įvertinti, kad visa mokestinė struktūra kiekvienoje šalyje yra kitokia. FM, be abejo, galėtų atlikti tą techninį darbą, tačiau kaip ten skaičiuojamas viršpelnis, kokia metodika ir kita – čia lyderystės turėtų imtis EM. Taip pat svarbus yra URM ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dalyvavimas, nes tai liečia tarptautines įmones ir investicijų pritraukimą į Lietuvą. Bet įstatymų leidėjai, Seimo nariai, patys turi teisę teikti įstatymo projektus“, – teigė finansų viceministras.

Mokėtojas ar surinkėjas?

K. Kvaraciejus akcentavo, kad „Orlen Lietuva“ yra didžiausias mokesčių mokėtojas. Pernai įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo 415 mln. Eur mokesčių. Šiais metais už 8 mėn. sumokėjo 323 mln. Eur – 47 mln. Eur daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu periodu. O sausio–rugsėjo mėn. į biudžetą jau įnešta 378 mln. Eur. Jis pridūrė, kad pernai įmonė pelno mokesčio nemokėjo, nes perkėlė 25 mln. Eur nuostolį iš 2024 m. Taip pat buvo pritaikyta 139 mln. Eur investicijų lengvata.

Finansų viceministro pateikti skaičiai sulaukė replikos, kad visi klaidinami, jog „Orlen Lietuva“ yra didžiausias mokesčių mokėtojas, nes įmonė yra tik didžiausias degalų akcizo surinkėjas.

Parlamentaras Valius Ąžuolas pakvietė nepalikti šio klausimo spręstis savaime: „Matant, kaip yra išsisukinėjama nuo skaičių, analizių ir duomenų, komitetas neturi kito kelio, kaip paprašyti kitam posėdžiui detaliai pristatyti lenkišką apmokestinimo modelį. FM prašytume pateikti duomenis, kiek kasmet per 20 metų „Orlen Lietuva“ sumokėjo pelno mokesčio. Dar vienas klausimas, kodėl naftininkams leidžiama perkainoti turimą turtą daug kartų ir daug kartų jį nudėvėti, kad taip nebelieka pelno. Vyksta tokios schemos, visi žinom, bet nieko nesakom.“

Užsidaro naftos gamyklos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. lapkričio 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.