Dėl leidimų kirsti mišką galiojimo

Taigi, privačių miškų savininkai, turintys metų eigoje išduotus leidimus, gali būti ramūs. Jų turimi leidimai galioja iki juose nurodytos datos. Jeigu iki tos datos kirtimų įvykdyti nespėjate, pakanka nurodytais terminais pateikti prašymą pratęsti leidimo galiojimą.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatyta, kad „jeigu miško kirtimai iki nurodytos datos nepradėti ir (ar) nebaigti, leidimo galiojimas pratęsiamas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą, pateikiamą per ALIS ne anksčiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki leidime nustatyto galiojimo termino pabaigos ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo leidime nustatyto galiojimo termino pabaigos.“

Iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos galioja tik leidimai, išduoti valstybinio miško valdytojui ar naudotojui.

Aprašu taip pat nustatyta, kad kai miško kirtimus numatoma vykdyti ateinančiais metais, leidimai išduodami nuo gruodžio 1 d. įrašant jų įsigaliojimo pradžią – kitų metų sausio 1 d., galiojimo terminą – iki kitų metų gruodžio 31 d.

Teisė kirsti mišką, įgyta pateikus pranešimą, galioja 12 mėnesių nuo pranešimo įregistravimo sistemoje ALIS. Kai pranešimas turi būti derinamas – nuo suderinimo per ALIS datos.

Leidimų kirsti mišką būtinumas ir išimtys

Leidimai kirsti mišką privačių miškų savininkams yra privalomi visiems kirtimams, išskyrus:
•    jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 
•    atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami pavieniai sausuoliai ar vėjavartos; 
•    kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę). 

Tačiau, jei savininkas iškirstą medieną planuoja parduoti ar kitaip tiekti į rinką, tuomet net ir aukščiau išvardintiems atvejams būtina gauti leidimą arba pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką.

Taip pat pranešimai apie ketinimą kirsti mišką būtini norint vykdyti:
•    retinimo ir einamuosius kirtimus;
•    atrankinius sanitarinius kirtimus; 
•    plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais;
•    baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimus neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
•    neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.

Būtina paminėti, kad asmenys, gabendami privačiuose miškuose pagamintą apvaliąją medieną, privalo laikytis Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos ir turėti užpildytą medienos gabenimo lapą.

Kaip pateikti pranešimą arba gauti leidimą kirsti mišką?

Leidimus (ir pranešimus) derina, išduoda ir panaikina Valstybinė miškų tarnyba elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą ALIS. Vartotojams ALIS pasiekiamas adresu – www.alisas.lt.

Miško savininkas, ar jo įgaliotas asmuo, kartu su paraiška, turi pridėti biržės atrėžimo dokumentus (pasirašytus biržės rėžėjo el. parašu) bei kitus susijusius dokumentus. Kreipiantis leidimo kirsti mišką, esantį „Natura 2000“ teritorijose, pareiškėjas turi pateikti ir prašomus poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisė kirsti mišką gali būti ir nesuteikiama (leidimas neišduodamas, pranešimas neregistruojamas arba nederinamas). Taip gali įvykti, jei pareiškėjas pateikia ne visus reikiamus dokumentus arba pateikia klaidingą informaciją. Taip pat leidimas neišduodamas arba pranešimas nederinamas, jeigu numatytas kirtimas prieštarauja miškų valdymo sritį reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. Tarnyba apie tai informuoja miško valdytoją, nurodydama leidimo neišdavimo arba pranešimo nederinimo ar neregistravimo priežastį.

VMT informacija