Latvijos žemės konsultantai konsultuoja ir... Ruandoje

Kaip skelbia kaimyninės šalies portalas saimnieks.lv, praėjusiais metais Latvija taip pat pradėjo bendradarbiauti su šia Afrikos šalimi, pasirašydama abipusį susitarimo memorandumą dėl konsultacijų mechanizmo sukūrimo. Latvijos kaimo konsultavimo ir švietimo centrui (LLKC) patikėta įgyvendinti dvejų metų bendradarbiavimo projektą, kuriuo siekiama padidinti Ruandos smulkiųjų ir vidutinių žemės ūkio produktų gamintojų konkurencingumą. Lapkričio viduryje šeši LLKC ekspertai iš įvairių pramonės šakų, taip pat Latvijos vėžių ir žuvų augintojų asociacijos atstovas išvyko apžiūrėti Ruandos ūkių.

Prieš LLKC specialistams išvykstant į Afriką, Ruandos žemės ūkio ministerijai pavaldžios institucijos – Žemės ūkio ir gyvulininkystės plėtros tarybos (RAB) – atstovai rugsėjo mėnesį lankėsi Latvijoje, pripažindami Latvijos patirtį akvakultūros, žuvų tvenkinių valdymo, gyvūnų gerovės ir maitinimo klausimais, taip pat įvertino žemės ūkio technologijų naudojimą bei maisto perdirbimą kaip svarbiausias sritis tolesniam bendradarbiavimui.

Ruandos ūkiai

Dauguma Ruandos ūkių 77,6 proc. yra labai maži, mažesni nei 0,5 ha ir tik 8,6 proc. ūkių turi 1–5 ha, o daugiau nei 5 ha – tik 0,4 proc. ūkių. Dominuojantys augalai yra pupelės, grūdai, kukurūzai, šakniavaisiai (bulvės, morkos, svogūnai), čili, taip pat egzotiški vaisiai – bananai, mangai, papajos ir avokadai.

„Gebėjimas bendradarbiauti – žodžiai, apibūdinantys mažų ūkių egzistavimą Ruandoje“, – sako LLKC Kaimo plėtros departamento vadovė Elina Ozola, akcentuodama, kad bendradarbiavimas šioje Afrikos šalyje yra ne tik galimybė parduoti pagamintus produktus, bet ir socialinė funkcija, užtikrinant žmonių gerovę. Taip pat teigiamai vertintina tai, jog ruandiečiai išgirdo poreikį stiprinti vidaus gamybą ir tęsti švietimą maisto saugos sąlygų srityje. „Ruandiečiams reikia praktinių mokymų, demonstracinių erdvių, nes perdirbamos medžiagos yra. Nors didžioji dalis žemės ūkio produkcijos parduodama šviežia, tačiau netrūksta ir perteklinės, pavyzdžiui, morkų ir svogūnų, kuriuos galima perdirbti, taip sukuriant pridėtinę vertę“, – sako E. Ozola.

Gyvulių augintojai

Gyvulininkystės kompetencijos centro vadovė Anita Silina, aplankiusi Ruandos gyvulių augintojus, dalijasi teigiamais įspūdžiais. Ji teigia gyvūnai gerai tvarkomi, visur matoma švara ir tvarka, gyvūnai švarūs, išpuoselėti. Galvijai ganosi natūraliose kalnuoto regiono pievose, nepririšti.

Pagrindinė problema yra elektros energijos tiekimas, kuri šiuo metu tiekiama vos 75 proc. namų ūkių, taip pat kelio danga, kuria, jeigu yra toliau nuo pagrindinių greitkelių, labai sudėtinga praeiti ar pravažiuoti. „Dėl prastos mažų kelių būklės žalias pienas į pieno surinkimo punktus vis dar pristatomas dviračiais skardinėse. Iš aplankytų ūkių akvedukas buvo dviejuose, tačiau vienas iš jų naudojo susikaupusio lietaus vandens rezervuarą“, – pasakoja A. Siliņa.

Pienininkai vargsta

Augalų vegetacija Ruandoje vyksta 365 dienas per metus. Tačiau dėl mažo dirbamo ploto pašarų tiekimo ūkiuose galimybės yra ribotos, o sausros laikotarpiu išlieka aktualus papildomų pašarų pirkimo klausimas.

„Ruandos ūkininkai nori pagerinti savo žinias apie gyvūnų mitybą, dažniausiai yra patenkinti savo verslu ir nusiteikę optimistiškai. Jie vadovaujasi vyriausybės parengtu plėtros planu ir mielai bendradarbiauja su konsultantais. Tai sritis, kurioje LLKC patirtis gali būti labai naudinga. Tačiau, kaip ir Latvijoje, Ruandos pieno gamintojai nėra patenkinti žalio pieno supirkimo kainomis“, – apibendrina A. Siliņa.

Pažymėtina, kad Ruandoje yra apie 1,5 milijono galvijų, iš kurių apie 700 tūkstančių yra melžiamos karvės. Pieno išgavimas yra mažas, tik geriausi ūkiai pasiekia 20-25 litrų per dieną rezultatą, o pieną veža į surinkimo punktus 50 litrų skardinėse dviračiais. Ūkiuose kyla problemų dėl tinkamo pieno aušinimo, todėl jis atliekamas tik pieno surinkimo vietoje, kuri paprastai yra ne arčiau kaip valandos kelionė dviračiu.

Žuvininkystė

Žuvininkystės bei akvakultūros ekspertas Raivis Apsitis, vizito metu lankėsi keliuose akvakultūros ūkiuose – žvejų kooperatyve ir dviejuose žuvų inkubavimo ūkiuose.

„Akvakultūros ūkiuose dominuojantis ūkininkavimo būdas yra žuvų veisimas narvų sistemose natūraliuose ežeruose. Jaunikliai inkubuojami žuvų peryklose patalpose, kuriose jie pakeliami iki reikiamo dydžio vandens recirkuliacijos sistemose (URS) tolesniam veisimui narvų sistemose ežeruose. Ūkiuose dominuojanti žuvų rūšis yra tilapija (Oreochromis niloticus)“, – sako R. Apsitis.

Iš viso Ruandoje užauginama apie 4000 tonų žuvies per metus. Ilgalaikis Ruandos vyriausybės tikslas yra pasiekti, kad metinis akvakultūros produkcijos lygis būtų 80 000 tonų.

Šalyje yra du lietingi sezonai ir vienas sausros sezonas. Akvakultūros produkcija auginama ištisus metus, nes vandens temperatūra taip pat tinka žuvų auginimui lietaus sezono metu. Metinis kritulių kiekis yra nuo 800 iki 1600 mm, todėl akvakultūros sektorius aprūpinamas jam reikalingais gėlo vandens ištekliais.

Mechanizacija ir mokymai

Ruandoje taip pat lankėsi LLKC mechanizacijos, aplinkos ir dirvožemio sveikatos ekspertas Janis Kažotniekas, akcentuodamas, jog siekiant kuo daugiau ūkininkų supažindinti su saugia ir veiksminga ūkininkavimo praktika, ruandiečiams būtų naudinga sukurti įvairesnę mokymo medžiagą: „Ūkininkai ir vartotojai turėtų būti šviečiami apie augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo riziką, galimybes didinti pieninių galvijų auginimo mechanizavimą, gerinti gamybos efektyvumą, taip pat gerinti pašarų kokybę, tiesioginės sėjos praktikos įvedimą ir darbo saugos aplinkos gerinimą.“

Ruandoje mechanizacijos lygis išlieka labai minimalus, daugiausia naudojant rankų darbą: kaplius, mačetes, pjautuvus, dviračius ir t. t.

Antrajame projekto etape LLKC ekspertai rengs akvakultūros sektoriaus mokymo programas, padės plėtoti Ruandos kiemo tvenkinių ūkių sistemą, melžiamų karvių pašarų raciono paruošimo metodikas ir namų gamybos sektoriaus plėtros strategijas.

Nacionalinė strategija

Latviams Ruandos valdžios atstovai pristatė svarbiausius nacionalinės strategijos prioritetus: produktyvių darbo vietų kūrimas, aprūpinimo maistu ir maistinės vertės didinimas, viešųjų paslaugų, švietimo prieinamumo didinimas bei kokybės gerinimas ir eksporto skatinimas. Valstybės susirūpinimas maisto sauga, mitybos kokybe ir didėjančiu žemės ūkio sektoriaus efektyvumu taip pat turi įtakos mokyklų maitinimo sistemai, mažų įmonių plėtrai ir technologijų prieinamumui kaimo vietovėse.

Kaimo plėtra Ruandoje būtų neįsivaizduojama be tarptautinės organizacijos „One Acre Fund“, kuri Ruandoje veikia nuo 2007 m. ir siūlo kokybiškus žemės ūkio produktus bei paslaugas, kuriomis remiama daugelis pagrindinių kultūrų, pvz., grūdai, pupelės ir daržovės, kurios yra pagrindinės šeimos ūkių kultūros. Ji išaugo nuo 38 šeimų paramos programos dydžio 2007 m. iki 750 000 šeimų 2024 m. Konsultantai veikia visoje šalyje ir kuo arčiau bendruomenės, kad užtikrintų prieinamumą ir pasitikėjimą. Kaip didžiausią iššūkį organizacijos vadovas mini mąstysenos pasikeitimą – įpročiai ir tradicija tam tikru būdu valdyti iš kartos į kartą trukdo inovatyviems metodams ir produktyvesnių metodų taikymui.

Parengė Ričardas Čekutis