Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) priekaištaujama, jog smulkieji ūkininkai per sunkmetį paliekami likimo valiai. Ministerija informuoja, jog žemdirbiams paramos išmokėta dešimtys milijonų eurų.
Ieškota sprendimų
ŽŪM praneša, kad, jau kylant pirmajai COVID-19 bangai, ji aktyviai įsitraukė į ekstremaliosios situacijos bei karantino valdymą, visada pasisakė už saugumo reikalavimų laikymąsi kiek įmanoma mažiau varžant verslą. Siekdama užtikrinti žemės ūkio poreikius bei operatyviai spręsti problemas nuolat palaikė ryšį su socialiniais partneriais, stebėjo situaciją, kainas. Sprendimų, kaip padėti ūkininkams, ieškota aukščiausiu lygmeniu. „Identifikavus sritis, kuriose patiriama sunkumų, buvo sukurta daugiau kaip 40 įvairaus pobūdžio pagalbos mechanizmų žemės ūkiui bei susijusiems sektoriams.
Dėmesys pirmiausia krypo į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusius pieno, paukštininkystės bei gyvulininkystės sektorius. Pabrėžtina, jog valstybės pagalba teikiama visiems ūkiams, kurie patyrė nuostolių dėl COVID-19 sukeltos situacijos bei atitinka pagalbos teikimo taisyklių reikalavimus“, – teigiama ŽŪM pranešime.
Anot ŽŪM, numatyta, kad valstybės pagalba suteikiama, kai pajamos per nustatytą laikotarpį sumažėja ne mažiau kaip 5 proc. Šis rodiklis vertinamas ne atskiro ūkio, o viso sektoriaus lygiu (apskaičiuojamas vidutinis šalies pieno gamintojų, galvijų, paukščių laikytojų nustatytas pajamų kritimo rodiklis), taigi pačiam ūkiui jokių skaičiavimų atlikti nereikia.
Tvarka paprasta
Teikdamas paraišką ūkininkas išreiškia pageidavimą pasinaudoti parama. Paraiškų pildymas labai supaprastintas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registre yra sukurtos elektroninės paraiškų laikinajai valstybės pagalbai gauti formos, kuriose jau yra dalis duomenų iš turimų duomenų bazių. Savivaldybės (seniūnijos) specialistui tereikia į elektroninę formą įrašyti pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis, kurių duomenų bazėse nėra. Atspausdintos paraiškos įteikiamos pareiškėjui pasirašyti, elektroninė paraiška automatiškai pateikiama ŽŪIKVC.
Pieno gamintojams laikinoji valstybės pagalba buvo mokama dviem etapais. Iš viso paramos sulaukė beveik 28 tūkst. pieno gamintojų, išmokėta 36,13 mln. Eur (77,80–88 Eur už pieninę karvę). Mokėjimus numatoma baigti iki gruodžio 31 d.
Galvijų laikytojams laikinoji valstybės pagalba mokama trimis etapais. Už pirmąjį pagalbos teikimo etapą išmokėta 2,6 mln. Eur. Antrojo etapo parama, apie 3,2 mln. Eur, galvijų laikytojams bus pradėta mokėti netrukus, lapkričio 23 d. Kitas paraiškų rinkimas planuojamas gruodžio 1–4 d. Visi mokėjimai bus baigti iki gruodžio 31 d. Pagalbos dydis už parduotą rinkai galviją: 130 Eur už mėsinės veislės galviją, vyresnį nei 12 mėn., 100 Eur už pieninės veislės ar mišrūną galviją nuo 6 mėn., 100 Eur už mėsinės veislės atjunkytą 6–12 mėn. amžiaus veršelį.
Paukštienos sektoriuje parama taip pat buvo mokama etapais. Nuostoliai dėl COVID-19, patirti kovo–birželio mėn., buvo kompensuojami paukštienos perdirbimo įmonėms, kurios išlaikė iki viruso protrūkio buvusias naminių paukščių supirkimo kainas. Šio sektoriaus įmonės išlaikė stabilias supirkimo kainas ir tris paskesnius mėnesius, todėl paramos sulaukė dar kartą.
Laikinoji valstybės pagalba paukščių (broilerių, kalakutų) augintojams bus mokama spalio–lapkričio mėn. patirtiems nuostoliams dėl COVID-19 kompensuoti, jeigu bendros augintojų pajamos spalio mėn. bus bent 5 proc. mažesnės palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų (2017–2019 m.) laikotarpiu. Pagalba bus teikiama broilerių ir kalakutų augintojams, kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre registruota (nuo spalio 1 d. iki paraiškos teikimo dienos) ne mažiau kaip 100 broilerių arba 20 kalakutų. Pagalbos dydis – 0,5 Eur už broilerį ir 4 Eur už kalakutą. Kiaulių augintojams skiriama pagalba iki 30 Eur už skerdimui parduotą per 90 kg kiaulę.
Dešimtys milijonų
Paramos galimybių rasta ir per Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones. Šių metų pradžioje veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ lėšų likutis buvo apie 6 mln. Eur, ir paraiškų priėmimas buvo numatytas rugpjūčio–rugsėjo mėn. Tačiau, siekiant švelninti COVID-19 pasekmes, Vyriausybės nutarimu veiklos sričiai papildomai buvo skirta 10 mln. Eur nacionalinių lėšų. Paraiškų priėmimas buvo paankstintas dviem mėnesiais. Dar 8 mln. Eur šiai veiklos sričiai buvo perskirstyta iš kitų KPP priemonių, taip sudaryta galimybė organizuoti antrąjį šiais metais paraiškų priėmimą (rugpjūčio–rugsėjo mėn.), šįkart – pieninės galvijininkystės sektoriui. Iš viso šiais metais veiklos sričiai buvo skirta daugiau nei 24 mln. Eur.
Vyriausybės nutarimu nacionalinėmis lėšomis, 8 mln. Eur, taip pat buvo sustiprinta kita KPP veiklos sritis – „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Iš viso šiai veiklos sričiai šiemet skirta beveik 19 mln. Eur.
Valstybės pagalbos sulaukė ir daržovių augintojai, kurie negalėjo realizuoti šviežiam vartojimui skirtų produktų, todėl buvo priversti juos išimti iš rinkos (kovo 25 d.–liepos 15 d.) ir nemokamai paskirstyti (labdarai, pašarams, kompostui) ar sunaikinti. 49 paramos gavėjams išmokėta per 1 mln. Eur. Be to, prasidėjus COVID-19 protrūkiui, buvo parengti teisės aktai, reglamentuojantys palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimą bei lengvatinių paskolų ir garantijų teikimą. Tai suteikė galimybę lengviau bei palankesnėmis sąlygomis gauti paskolas visiems ūkio subjektams, neišskiriant ir smulkiųjų ūkininkų.
Tai tik dalis priemonių, kuriomis galėjo ir gali pasinaudoti smulkieji ūkininkai.
Parengė Irma DUBOVIČIENĖ
Nr. 380/4
123rf nuotrauka 2020-11-17