Nesenai Seimas pataisė Socialinio draudimo pensijų įstatymą ir ištrimitavo, kad vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų sausio padidės 51 Eur (iki 465 Eur), o turint reikalingą stažą – 48 Eur (iki 489 Eur). Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo iš viso nekreipti dėmesio į stažą ir apskaičiuojant pensijas vadovautis tik įmokomis. Ar tai paskatins ūkininkus mokėti „Sodrai“ didesnes įmokas ir nesukti galvos dėl būtino darbo stažo?
Tik gaisro gesinimas
„Manau, būtų ne visai teisinga nekreipti dėmesio į darbo stažą. Visą amžių vargęs, dirbęs ir nedirbęs, bet tik prieš pensiją gerą biznį padaręs, penkerius metus mokėjęs „Sodrai“ daugiau, žmogus gaus didesnę pensiją. Reikia suprasti, kad mes uždirbame pensijas savo tėvams, o mums uždirbs mūsų vaikai. „Sodrai“ reikia mokėti kiekvienais metais. Atrodo, kad šį kartą sugalvota iš turtingesnių ūkininkų išpešti daugiau mokesčių?
Man dar penkerius metus teks laukti pensijos. Tačiau nėra garantijų, kad taip ir bus. Gal vėl bus keičiami įstatymai ir pensija nutols dar dešimtmetį? Gal ji bus mokama nuo septyniasdešimties? Tokių kalbų jau buvo. Todėl negalėčiau dabar pasakyti, ar naujoji tvarka gera ar bloga. Gal kažkas skaičiuoja, kaip padidinti „Sodros“ biudžetą, ir iš to gimsta tokie pataisymai? Bet čia tik gaisro gesinimas, kad ūkininkai suneštų daugiau įmokų“, – įsitikinęs Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris.
Pasak jo, ne trumpalaikiais pakeitimais tai reikia daryti, tvarka turi būti nustatyta maždaug 10–20 metų į priekį, gerai apgalvota ir sumodeliuota. Dabar vieną tvarką keičia kita, žmonės blaškosi, pradeda nebetikėti pensijų fondais ir pan. Reikia pastovumo, o ne gaisrų gesinimo.“
Rėmė tuos, kurie nedirbo
Kupiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmanto Aleksandravičiaus teigimu, ši problema nebuvo sprendžiama daug metų ir tai neapsiėjo be skaudžių padarinių.
„Kažkada kartu su tuomečiu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Čiulevičiumi ir Algirdo Brazausko patarėju Vidmantu Butkumi, buvome nuvykę į Prancūziją ir 10 dienų ten mokėmės socialinio draudimo, gilinomės į jo paslaptis. Prancūzai šioje srityje turi labai didelę patirtį, todėl mes mokėmės, aiškinomės, klausinėjome. Lietuvoje tuo metu niekas nenorėjo mokėti jokių socialinio draudimo mokesčių, – prisimena Z.Aleksandravičius. – Taip buvo todėl, kad ūkininkai galvojo, kad ateis vasara, ruduo, žiema, bet senatvė dar kažkur toli. Toks požiūris labai skaudžiai atsiliepė mūsų žmonėms. O ką darė valstybė? Mokė mus gyventi nemokant mokesčių – rėmė tuos, kurie nedirbo ir pražudė begalę žmonių atpratindama juos nuo darbo. Tie žmonės vienokiu ar kitokiu būdu išėjo iš gyvenimo. Ir dabar turime tai, ką turime.“
Atėjo nauja karta
Z. Aleksandravičius viliasi, kad pakeisti padėtį vis dėlto įmanoma, juo labiau kad yra iš ko pasimokyti ir perimti patirtį.
„Ne per seniausiai dalyvavau COPA-COGECA posėdyje Briuselyje ir tikrai pavydžiu kitų Europos šalių ūkininkams, kad jų valstybės įsiklauso į ūkininkų siūlymus, remia tuos, kurie dirba ir t. t. O mums tai nepavyksta. Ir nežinau, ar pavyks artimiausiu metu, nes žmonės, kurie priima sprendimus, yra be galo toli nuo realybės“ , – apgailestauja kupiškėnų ūkininkų vadovas.
Pasak jo, įtikinti ūkininkus mokėti „Sodrai“ didesnes įmokas ir paskui gauti geresnes pensijas galima tik tada, kai jie tikrai matys, kad įdėję daugiau ir gaus daugiau. „Juk dabar žmonės yra jau visai kitokie, jų mąstymas gerokai pasikeitęs, atėjo nauja ūkininkų karta, kurie tikrai galvoja apie savo ateitį, – įsitikinęs Z. Aleksandravičius. – Tikiuosi, kad padėtis bus kitokia. Reikia tik kalbėtis ir priimti sprendimus.“
Z. Aleksandravičius: „Pavydžiu kitų Europos šalių ūkininkams, kad jų valstybės įsiklauso į jų siūlymus, remia tuos, kurie dirba. O mums tai nepavyksta. Ir nežinau, ar pavyks artimiausiu metu, nes žmonės, kurie priima sprendimus, yra be galo toli nuo tikrovės.“
Sulygino su pramonės įmonėmis
Dainius SABULIS
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, jaunasis ūkininkas
Dainius SabulisJeigu mokėdami didesnes įmokas tikrai gautume daug didesnę pensiją, tai aš būčiau labiau užtikrintas kaupdamas pensijai privačiame fonde, o ne „Sodroje“. Įstatymai keičiami vos ne kiekvienais metais. Viena valdžia sugalvoja vienaip, kita – kitaip, dėl nieko negali būti tikras.
Kodėl dabar mes, ūkininkai, turėtume mokėti didesnes įmokas? Mokame pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, tai nuo jų galima būtų skirti kažkokią dalį pensijoms, jei joms trūksta lėšų. Mes mokame tuos pačius mokesčius kaip ir pramonės įmonės, todėl nėra jokios logikos mums nustatyti didesnes pensijų įmokas. Ūkininkams naudos iš to tikrai nebus. Dabar ūkininkus sulygino su įmonėmis, kurios stato gamybines patalpas, perka žemės sklypus ir, priešingai nei ūkininkai, gali visa tai įtraukti į buhalterinę apskaitą. Mes perkame žemės ūkio paskirties žemę, jos nusidėvėjimo niekas neskaičiuoja, niekur negalime įtraukti. Būna, kai kelerių metų pelną atiduodame už išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą. Mokėti didesnes įmokas, kad ateityje gautume didesnes pensijas, nematau tikslo.
2021-12-20
Stasys BIELSKIS
Redakcijos nuotraukos
Sodra, sodros įmokos, pensija, Remigijus Kelneris, Zigmantas Aleksandravičius, Dainius Sabutis, Stasys Bielskis, Kaimo laikraštis