Didžiausi 2023-iųjų finansavimo sandoriai: atsinaujinanti energetika, NT ir pagalvė verslui

2023-ieji buvo sudėtingi tiek verslui, tiek kredito įstaigoms. Pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas smuko 0,3 procento, kai kurie sektoriai nuosekliai traukėsi, kai kurie, pavyzdžiui, žemės ūkio, staigiai krito po itin sėkmingų 2022 metų. Verslas kraštutinumų nemėgsta dėl itin apsunkintos galimybės planuoti, todėl pernai mažėjo investicijų ir stojo dideli plėtros projektai. Kita vertus, vartotojai pernai išliko optimistiški, o bankai galėjo ramiau atsikvėpti, nes nepasitvirtino prognozės, kad sparčiai daugės savo kredito įsipareigojimų nevykdančių klientų.

Panašios tendencijos pernai buvo fiksuojamos ir kredito unijose, kurios 2023-ųjų pabaigoje savo nariams buvo suteikusios beveik 1,1 mlrd. EUR paskolų: 729 mln. EUR sudarė paskolos gyventojams ir 336 mln. EUR – įmonėms. Per metus paskolų gyventojams portfelis išaugo 70 mln. EUR (11 proc.), įmonėms – 65 mln. EUR (24 proc.). Unijos 2023 m. daugiausia finansavo verslo investicijas, susijusias su nekilnojamojo turto (gyvenamosios, komercinės, gamybos ir kt. paskirties) įsigijimu, bei įmonių veiklos plėtrą.

„Praėjusių metų neapibrėžtumas ir kai kurių sektorių sunkumai privertė ieškoti papildomų rezervų ar formuoti išgyvenimo rinkinius, kruopščiai planuojant ir mažinant sąnaudas. Gera žinia ta, kad bankinėje sistemoje pakanka rezervų, kurie pravertė amortizuojant ne tik atskirų įmonių, bet ir atskirų sektorių iššūkius. Verslo siekis užsitikrinti pakankamus resursus kasdienei veiklai atsispindi ir didžiausių LBA narių finansuotų sandorių dešimtuke – pusė didžiausių kreditų skirta ir įmonių veiklos stabilumui užtikrinti“, – pažymi LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.

Pasak jos, tvarumo ir atsinaujinančios energetikos plėtra pernai bemaž neprarado pagreičio, todėl biomasės, vėjo ir saulės projektų finansavimo sandorių pernai būta gana daug.

Nesustojo ir didžiųjų komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinka, kurioje 2023-aisiais būta savų čempionų ir įspūdingų pokyčių. Tuo tarpu agroverslas pernai sprendė kitokio pobūdžio problemas. Po itin sėkmingų 2022-ųjų, globaliose žemės ūkio produkcijos rinkose prasidėjo kainų nuosmukis, kurio pasekmes jaučia ir ūkininkai, ir didieji prekiautojai žemės ūkio produkcija. Šis sektorius visuomet buvo labai imlus kreditams, tačiau pernai didieji sektoriaus žaidėjai finansavimo ieškojo ne tiek plėtrai, kiek apyvartinio kapitalo užtikrinimui ir finansų stabilizavimui.

...agroverslas pernai sprendė kitokio pobūdžio problemas. Po itin sėkmingų 2022-ųjų, globaliose žemės ūkio produkcijos rinkose prasidėjo kainų nuosmukis, kurio pasekmes jaučia ir ūkininkai, ir didieji prekiautojai žemės ūkio produkcija. Šis sektorius visuomet buvo labai imlus kreditams, tačiau pernai didieji sektoriaus žaidėjai finansavimo ieškojo ne tiek plėtrai, kiek apyvartinio kapitalo užtikrinimui ir finansų stabilizavimui.

„Nieko keisto, kad didžiausių sandorių dešimtuke matome sritis, kuriose didelės sumos yra įprastos tiek augimo, tiek stagnacijos laikotarpiais. Natūralu ir tai, kad skolinamos sumos įkandamos didžiausiems kredito rinkos žaidėjams ar kelių bankų sindikatams. Įdomiau, kas pernai vienijo didelius ir mažus verslus, dideles ir mažas kredito institucijas. Tai – natūralus noras glaustis arčiau vieni kitų, bendradarbiauti ir ieškoti išeičių“, – akcentavo E. Čipkutė.

Didžiausi LBA narių finansuoti projektai 2023 m. pagal kredito įstaigą:

Citadele:

1. 15 mln. EUR. Paskola bendrovei „EfTEN Capital“ NT kompleksui šalia Klaipėdos.
2. 11 mln. EUR. Finansavimas bendrovės „Galio Group“ projektui „ReVingis“.

„Kreda“ kredito unijų grupė:

1. 4,98 mln. EUR. „Sostinės parkas“ sindikuota paskola „Co-living“ projektui finansuoti.
2. 2,5 mln. EUR „MAD projektai“ sindikuota paskola investiciniam projektui finansuoti.

LKU kredito unijų grupė:

1. 8,36 mln. EUR. Paskola „Rinvest grupės“ įmonei NT vystymo projektui Vilniuje finansuoti.
2. 5,50 mln. EUR. Paskola UAB „Kauko vilos“ NT projektui Kaune finansuoti.
3. 2,30 mln. EUR. Paskola UAB „BBLT Tech“ farmacijos produktų surinkimo į švirkštiklius gamybinei bazei įrengti.

Luminor:

1. 150 mln. EUR. „Agrokoncerno grūdai“ finansavimo sandoris verslui vystyti. Sindikuota paskola: Swedbank ir Luminor.
2. 26 mln. EUR. Paskola „Eika“ grupės įmonei Samogitia karinio miestelio projektui.
3. 16 mln. Paskola bendrovės „Evecon“ Lietuvos regionuose vystomiems nutolusiems saulės energijos parkų projektams.

OP Corporate Bank:

1. 150 mln. EUR. „Ignitis grupės“ finasavimo sandoris. Kredito linija apyvartinių lėšų poreikiui užtikrinti.
2. 35 mln. EUR. Finansavimas Vilniaus šilumos tinklams apyvartinėms lėšoms.
3. 30 mln. EUR. Finansavimas bendrovės „Girteka Group“ plėtrai.

Swedbank:

1. 300 mln. EUR. „Ignitis grupės“ finansavimo sandoris. Lėšos skirtos kogeneracinės jėgainės projektui, biomasės bloko statyboms užbaigti, ankstesnių paskolų refinansavimui bei apyvartinio kapitalo poreikiams.
2. 150 mln. EUR. „Agrokoncerno grūdai“ finansavimo sandoris verslui vystyti. Sindikuota paskola: Swedbank ir Luminor.
3. 125 mln. EUR. Paskola „Technopolis Ozas“ verslo parkui įsigyti. Didžiausias NT sandoris Baltijos šalyse. Sindikuota paskola: Swedbank ir SEB.

SEB:

1. 270 mln. EUR. „Ignitis grupės“ finansavimo sandoris. Kredito linijos naudojamos apyvartinio kapitalo poreikiams valdyti.
2. 126 mln. EUR. „Agrokoncernas“ apyvartinių lėšų finansavimas.
3. 80 mln. EUR. „Maxima“ grupei ir veiklai finansuoti, „Maxima LT“ naujam Vilniuje statomam logistikos centrui finansuoti.

Šiaulių bankas:

1. 25,7 mln. EUR. Paskola uždarojo tipo investicinei bendrovei „Verslo trikampis“ įsipareigojimams refinansuoti ir kasdienės veiklos poreikiams užtikrinti.
2. 19 mln. EUR. Paskola UAB Juodeliai naujo gamybinio pastato statybai Marijampolėje.
3. 10 mln. EUR. Finansavimo limitas JAV automobilių nuomos bendrovės „Hertz“ atstovei Baltijos šalyse „Autolux“, naujų automobilių, skirtų ilgalaikei ir trumpalaikei nuomai, įsigijimui.

URBO:

6,5 mln. EUR. Paskola bendrovės „Kauno stiklas“ investicijų projektui.

Partnerio informacija

Viršelyje 123rf nuotr.